Paaiškėjo, kad valstybinė pensija ir įvairios lengvatos jai buvo suteiktos neteisėtai. Be to, pati R.Naraškevičienė dirba tame pačiame LGGRTC. Negana to, ji vadovavo grupei, kuri ir rengė dokumentus tremtinio statusui gauti.
R.Naraškevičienė reikalavo panaikinti LGGRTC generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės sprendimą, atimti iš jos teisinį tremtinės statusą. Šis sprendimas buvo priimtas pasiūlius LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių teisių komisijai. Tačiau teismas pažymėjo, kad pateikti dokumentai rodo, jog sprendimas buvo teisingas.
Savo skundą R.Naraškevičienė argumentavo tuo, kad Pasipriešinimo dalyvių teisių komisijos pasiūlymas buvo suklastotas. Esą buvo padaryta procedūrinių klaidų. Tačiau teismas nurodė, kad procedūrinės klaidos lemiamos įtakos sprendimui įtakos neturėjo.
Ketvirtadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad moters skundas buvo nepagrįstas. Šį sprendimą R.Naraškevičienė galės skųsti aukštesnės instancijos teismui.
Tremtine buvo pripažinta tada, kai pati vadovavo darbo grupei
Tremtine R.Naraškevičienė buvo pripažinta dar 2000 metų spalį. Tuo metu ji pati vadovavo LGGRTC Nukentėjusių asmenų dokumentų rengimo grupei, kuri betarpiškai dalyvavo suteikiant šį teisinį statusą.
Pagal įstatymą tremtiniu pripažįstamas asmuo, kuris gimė tremtyje. Taip pat, jeigu bent vienas iš tėvų buvo ištremtas.
R.Naraškevičienei motina iš tremties paleista 1958 metais, o tėvas po metų. Abu jie įgijo teisę grįžti į Lietuvą, tad nebebuvo laikomi tremtiniais. O R.Naraškevičienė gimė jau po to - 1963 metais. Tad tuo metu Rusijos Sverdlovsko srityje moters tėvai gyveno jau ne dėl tremties, bet dėl to, jog patys norėjo ten likti.
Tokiems žmonėms nepriklauso teisinis tremtinio statusas.
Žinomi atvejai, kai vaikai gimdavo po formalaus tremties panaikinimo, bet vis dar buvo uždrausta grįžti į Tėvynę. Tas uždraudimas yra tremties tęsinys, nes asmuo negali laisvai pasirinkti gyvenamosios vietos. Tokie draudimai buvo taikomi, pavyzdžiui, Lietuvos partizanų šeimų nariams. Tokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis gimę vaikai įstatymo požiūriu yra tremtiniai. Tačiau R.Naraškevičienės atveju taip nebuvo.
Susiprato tik po 10 metų
Tik po 10 metų LGGRTC išaiškino, kad tremtinio statusas R.Naraškevičienei suteiktas neteisėtai. Buvo surasti archyviniai dokumentai, įrodantys, kad jos duomenys neatitinka statuso įgijimo sąlygų.
Apie statuso panaikinimą R.Naraškevičienė buvo informuota raštu dar šių metų vasario mėnesį. Nurodyta, kad iki vasario 21 dienos ji privalo grąžinti valstybei tremtinio pažymėjimą. Tačiau LGGRTC dokumentą atgavo tik gegužės 27 dieną.
Pažymėjimas moteriai suteikė teisę į valstybinę pensiją. Tremtinio statusą turinčių asmenų sveikata draudžiama valstybės lėšomis, jie gali naudotis visuomeninio transporto lengvatomis.
Gražinusi tremtinės pažymėjimą, liepos mėnesį R.Naraškevičienė kreipėsi į teismą. Pagrindinis argumentas, kodėl moteris prašo panaikinti LGGRTC sprendimą - nutarimą panaikinti jai tremtinės statusą priėmė esą ne visa .
Šiuo metu ji vis dar dirba LGGRTC Nukentėjusių asmenų dokumentų skyriaus specialiste.
Pripažino, kad tremtinės statusas jai nepriklauso
„Jeigu aukščiausia šalies valdžia asmeniui leidžia grįžti į Lietuvą, bet jis toliau gyvena toje vietoje, ar jis laikomas tremtiniu?“, - klausė teisėja Irena Paulauskienė. R.Naraškevičienė turėjo pripažinti, kad tremtinio statusas tokiam asmeniui nepriklauso.
Sovietinė valdžia dar 1959 metais leido R.Naraškevičienės tėveliui grįžti į Lietuvą, tačiau jis savo noru liko gyventi Rusijos Sverdlovsko srityje. Tada ir gimė R.Naraškevičienė. Tad, jos pačios vertinimu, jai tremtinės statusas nepriklauso.
Teisėja I.Paulauskienė taip pat domėjosi, kada R.Naraškevičienė susipažino su sovietinės valdžios suteiktomis sąlygomis grįžti į Lietuvą. Šis dokumentas įrodo, kad statusas jai suteiktas neteisėtai. Moteris tikino, kad šį dokumentą pirmą kartą pamatė tik tada, kai tremtinės statusas jai jau buvo panaikintas. LGGRTC atstovai tikina, kad dokumentas nuo pat pradžių buvo R.Naraškevičienės byloje.