Portalas lrytas.lt siūlo pažvelgti į geriausiais Šiaulių apskrities kriminalistais pripažintų pareigūnų darbo užkulisius ir sužinoti, kaip buvo ištirti rezonansiniai nusikaltimai.
Konkurso „Geriausieji Šiaulių apskrities kriminalinės policijos pareigūnai“ laureatais šiemet tapo brutualų kaimo senolių apiplėšimą ir nužudymą išaiškinę Šiaulių rajono policijos komisariato pareigūnai: ARTŪRAS UZNYS, SAULIUS KADAUSKAS, DARIUS KAVALIŪNAS, VALDAS DEGUTIS ir DANUTĖ SAVICKYTĖ.
Nukankintų senolių gyvybė užgeso ligoninėje
2010 metų rudenį Šiaulių rajono gyventojus vienas po kito sukrėtė keli šiurpūs nusikaltimai. Pirmasis nuo dviejų, savo veidus po kaukėmis slėpusių banditų, nukentėjo netoli Raudėnų kaimo gyvenantis septyniasdešimtmetis V. B. Spalio 21-osios vakare nusikaltėliai įsiveržė į namą, žiauriai jį sumušė, reikalavo pinigų, o jų negavę, pagrobė įvairius daiktus ir pasišalino.
Kitos dienos pavakarę kaukėti plėšikai įsibrovė į Pažižmės kaime gyvenančių pensininkų J.M. ir R. K. namus. Sumušę šeimininkus įsibrovėliai pagrobė 516 litų, o išsinešdindami dar pagrobė mobilųjį telefoną ir pensininko pažymėjimą. Nuo užpuolikų nukentėjusiam R. K. ilgokai teko gydytis Šiaulių ligoninės neurochirurgijos skyriuje.
Lapkričio 9-osios vakare dar vieni senoliai buvo užpulti Drąsučių kaime. 89 metų Jadvygos ir 96 metų Fortūnato Mitkų namus įsibrovę banditai senolius badė peiliu, mušė, spardė, reikalavo pasakyti, kur slepiami pinigai.
Ryte merdinčius pusnuogius senukus surado kaimynai, kurie iškvietė medikus bei policiją. Nors gydytojai dėjo visas pastangas, į ligoninę nuvežtų senolių gyvybė užgeso.
Pirmąjį įtariamąjį teko paleisti
Tirti šį nusikaltimą ėmęsi Šiaulių rajono policijos komisariato pareigūnai nuodugniai apklausė Drąsučių kaimo gyventojus. Deja, apklausa nieko gero nedavė. Niekas prie senolių namų nepastebėjo nei pašalinių žmonių, nei įtartinų automobilių.
Kažkas iš gyventojų prisiminė, kad pas Mitkus kartais lankydavosi anksčiau jau teistas kaimo girtuoklis R. B. Šį vyriškį, nors jis ir dievagojosi savo kaimo žmonių neskriaudžiąs, pareigūnai iškart sulaikė. Už grotų nusikaltimu įtartas R.B. prabuvo neilgai.
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro gavę duomenų, kad įvykio vietoje palikti įkalčiai yra ne sulaikytojo, o kitų asmenų, kriminalistai R. B. išleido į laisvę.
Trijulė atsidūrė už grotų
Tyrėjai rankų nenuleido. Jie kruopščiai analizavo telefoninio ryšio duomenis, glaudžiai bendravo su aplinkinių apskričių operatyvinį darbą dirbančiais pareigūnais ir specialistais.
Profesionali ir skubi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pagalba, organizuojant ir atliekant DNR bei kitus tyrimus, Šiaulių rajono policijos kriminalistams suteikė vilties surasti įtariamuosius. Pareigūnams pavyko užčiuopti siūlo galą, vedantį link 26 metų devynis kartus teisto telšiškio Gedimino Pašilio ir devyniolikmečio kėdainiškio Rimanto Jako.
Pradėjus naujai nustatytų įtariamųjų paiešką, paaiškėjo, kad šiuos asmenis dėl Telšiuose padarytų nusikaltimų yra sulaikę šios apskrities kolegos. Iš pradžių abu sulaikytieji tvirtino Šiaulių rajone neplėšikavę.
Tačiau vėliau kriminalistams pavyko nustatyti visų Šiaulių rajone įvykdytų plėšimų ir nužudymo aplinkybes. Už grotų atsidūrė ir R.Jako draugė 20 metų Enriką Jakštienę, kuri teikė nusikaltėliams informaciją ir kartu su jais plėšikavo.
Paaiškėjo, kad šie asmenys padarė ne vieną nusikaltimą dar ir Telšių, Kauno bei kitose apskrityse. Šiaulių rajone jų padaryti nusikaltimai jau baigti tirti ir bylą ruošiamasi perduoti į teismą. Senolių skriaudikai teismo laukia sėdėdami už grotų.
Pateko į pareigūnų akiratį
Antroji vieta šiemetiniame konkurse už mašinvagių grupuotės demaskavimą atiteko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus pareigūnas REDUI VAIŠVILAI, TOMUI KALNIKUI, RAIMONDUI EIVAI, GINTARUI MAČIULIUI, ANDRIUI JAKUBKAI, DONATUI VAIČIKAUSKUI.
Šių metų birželio 29 dieną Šiaulių apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pareigūnai teismui perdavė metus tirtą baudžiamąją bylą, kurioje įtarimai dėl automobilių vagysčių buvo pareikšti keturiems asmenims.
Šio skyriaus pareigūnų sumanumo, kūrybiškumo ir gerai organizuoto operatyvinio darbo dėka įžūli patyrusių automobilių vagių grupė atsidūrė teisiamųjų suole, o Šiaulių apskrityje sumažėjo automobilių vagysčių.
Keturis automobilių vagystėmis įtartus asmenis imta sekti dar 2010-ųjų pradžioje. Vagišiai buvo labai atsargūs, nuolat keisdavo mobilaus ryšio telefonų numerius, automobilius, naudojamus nusikaltimams vykdyti, susitikdavo iš anksto sutartose vietose.
Per kelis kruopštaus darbo mėnesius pavyko nustatyti vietą, kur vagišiai renkasi ir kur laiko pagrobtus automobilius. Nusikalstami veiksmai buvo fiksuojami ir dokumentuojami. Šį darbą kartu su savo viršininku dirbo visi Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus operatyvininkai. Jiems svarią pagalbą suteikė ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Operatyvinės veiklos pareigūnai.
Sučiupo keturis įtariamuosius
2010 birželio 22 d. kriminalistų nustatytoje slėptuvėje buvo rastas pirmas šios grupuotės pavogtas automobilis „Seat Toledo“.
Pareigūnai atsidūrė prieš dilemą: sulaikyti sekamus asmenis ar sekti juos toliau ir užfiksuoti kuo daugiau nusikalstamos veikos epizodų. Sulaikius juos dėl vienos nusikalstamos veikos, teisme gali pritrūkti duomenų vagišius nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. O izoliuoti juos nuo visuomenės buvo būtina tam, kad gyventojai galėtų naktimis ramiai miegoti ir nesibaiminti dėl savo automobilių saugumo. Fiksuojant jų nusikalstamą veiką toliau, kilo pavojus, kad pavogti automobiliai gali būti išardyti ar parduoti. Tada nebebūtų galima jų surasti ir grąžinti savininkams.
Apsvarsčius visus „už“ ir „prieš“ buvo nuspręsta toliau rinkti duomenis apie šios grupės nusikalstamą veiką.
Sekimui reikėjo techninių priemonių, kurių Šiaulių AVPK neturėjo. Tokią įrangą pavyko pasiskolinti iš kolegų.
Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pareigūnams kūrybiškai modeliuojant operatyvinius veiksmus ir sumaniai naudojant technines priemones nė vienas automobilis nebuvo prarastas.
Pavyko užfiksuoti įtariamųjų slėptuvėje laikytus šešis pagrobtus automobilius: „Seat Toledo“, „AUDI-80“, „Honda Jazz“, „Toyota Yaris“, „AUDI A6“ ir „Toyota Avensis“.
Pernai spalio 23-čiąją kriminalistai sulaikė keturis įtariamuosius, kurie į slėptuvę atėjo pasiimti prieš penkias dienas pavogto ir čia paslėpto „Toyota Avensis“. Pareigūnams panaudojus kovinius imtynių veiksmus, mašinvagiams: E. B, E. I., E. S ir R. R. - buvo uždėti antrankiai.
Sulaikius automobilių vagystėmis įtariamus asmenis, prasidėjo kitas, ikiteisminis, šio tyrimo, etapas. Jis pareikalavo ne mažiau kruopštumo ir sumanumo. Tyrėjo profesionalumo dėka pavyko atskleisti dar keturių automobilių - „Toyota Land Cruizer“, „AUDI-100“, „VW Passat“, „AUDI A6“, vagystes bei pasikėsinimą pavogti „Toyota Corolla Verso“.
Chuliganai atsidūrė už grotų
Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pareigūnai operatyviai atskleidė ir baigia tirti dar vienos transporto priemonės vagystę, išsiskiriančią savo brutalumu. Ji buvo įvykdyta šių metų birželio 11-osios vakare.
Apie 23 val. du jaunuoliai, atvažiavę automobiliu „Mersedes Benz C200“ prie Šiauliuose esančio Talkšos ežero, nutarė pakvėpuoti grynu oru. Palikę automobilį stovėjimo aikštelėje, jie palengva žingsniavo ežero pakrante, kol buvo užpulti ir žiauriai sumušti. Užpuolikai iškraustė sumuštųjų kišenes, pasiėmė mobilųjį telefoną, automobilio raktelius, kitus daiktus.
Krauju paplūdusias aukas palikę gulėti užpuolikai pagrobė jų automobilį. Nukentėjusiesiems pavyko nusigauti iki artimiausio paežerės gyventojo ir išsikviesti medikus. Apie įvykį buvo pranešta policijai.
Į Šiaulių apskrities ligoninę paguldytus jaunuolius aplankė Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pareigūnai. Deja, nukentėjusieji nedaug ką galėjo pasakyti – užpuolė juos netikėtai, mušė žiauriai ir negailestingai, užpuolikų buvo apie aštuonis, jų išvaizdų neįsidėmėjo. Nukentėjusieji aiškino, kad su niekuo nekonfliktuoja, niekam neskolingi. Po kelių dienų Salduvės parke buvo surastas sudegęs pavogtasis automobilis.
Kriminalistų komanda, tyrusi šį nusikaltimą, jį išaiškino gana greitai. Buvo nustatyta, kad jį įvykdė devynių asmenų grupė: du jų - anksčiau teisti, du - nepilnamečiai, kiti - niekur nedirba ir nesimoko. Paaiškėjo, kad birželio 11-ąją šie jaunuoliai girtavo, o vėliau nutarė pasilinksminti.
Pasilinksminimo objektu tapo girtų chuliganų kelyje atsitiktiniai pasitaikę visai nepažįstami žmonės, kurie buvo sumušti, apiplėšti, pagrobtas ir sudegintas jų automobilis. Jeigu ši chuliganų gauja nebūtų atsidūrusi už grotų, tokie nusikaltimai galėjo pasikartoti.
Paskelbė dingusios gimnazistės paiešką
Trečiosios vietos nominantais pripažintos dvi pareigūnų grupės.
Viena – tai ne vieną nužudymą atskleidę Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai EDVINAS VAITKUS, ARTŪRAS BALČIŪNAS, ŽILVINAS RIMDŽIUS, LAURA ZALESKIENĖ, Kriminalistinių tyrimų biuro specialistas VALDAS BARTUŠAS, Šiaulių miesto policijos komisariato Pietinės nuovados specialistė NERINGA KAIRIENĖ, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras DAINIUS PAŽARAUSKAS.
Kita – narkotikus platinusių asmenų grupę nuo visuomenės izoliavę Radviliškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai ŽYDRŪNAS GIEDRAITIS, LORETA ŠARAUSKIENĖ, ARŪNAS BERESNEVIČIUS, GINTAUTAS GOLOVNIA, SNIEGUOLĖ LUKAUSKIENĖ.
Pirmajai pareigūnų grupei teko tirti protu sunkiai suvokiamą Šiaulių gimnazistės nužudymą.
Kai liepos 15-osios naktį policijos komisariato budėtojas gavo pranešimą apie į namus negrįžtančią septyniolikmetę Nedą R., jis apie dingusiosios požymius tuoj pat informavo visas policijos pajėgas, dirbančias Šiaulių mieste ir apskrityje. Policijos departamento budėtojas šią informaciją išplatino visoms šalyje tuo metų dirbusioms policijos pajėgoms.
Policijos operatyvinės grupės tyrėjai ėmė ieškoti dingusiosios pas jos artimuosius, draugus, pažįstamus, tikrinti galimas jos buvimo vietas. Kitą dieną ikiteisminis tyrimas dėl dingusios merginos buvo perduotas Šiaulių miesto policijos komisariatui. Į paiešką įsijungė Pietinės nuovados pareigūnai.
Buvo nustatyta, kad liepos 14 dieną Neda išėjo susitikti su tos pačios gimnazijos, kurioje ji mokėsi, moksleivėmis Viktorija Vaitiekaityte bei Viktorija Lietuvninkaite.
Bendraudama su policijos pareigūnais V.Vaitiekaitytė atrodė susirūpinusi dėl draugės dingimo, svarstė įvairias versijas, kur ji galėtų būti, pareigūnams piršo mintį apie tai, kad Neda galėjo išvykti į Anykščiuose vykstantį jaunimo renginį.
Mergina atkakliai neigė, ką nors daugiau žinanti apie draugės dingimą. Kartojo vis tą patį, kaip gerai išmoktą pamoką – buvome susitikusios ir išsiskyrėme Aukštabalio ir Tilžės gatvių sankryžoje. V.Vaitiekaitytė policijos pareigūnų dėmesį stengėsi nukreipti į neformalius judėjimus, kurių nariai galėjo būti prisidėję prie Nedos dingimo, stengėsi įtikinti, kad jie merginą laiko kažkur uždarę.
Šiaulių miesto PK pareigūnai patikrino miesto senąsias kapines, jose esančius apgriuvusius laidojimo rūsius, apleistus namus, statybos objektus, bet jokių žymių, kad ten būtų kas nors slepiama, nerado. Kuo toliau ir daugiau buvo dirbama, tuo paiešką vykdančių pareigūnų žvilgsniai vis daugiau krypo į abi Viktorijas.
Dukrą iškvotė motina
Liepos 17 d. Šiaulių miesto policijos komisariato Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistė Neringa Kairienė su kolegomis apie Nedos dingimą nuvyko pasikalbėti su V.Lietuvninkaite. Mergina vengė tiesaus atsakymo į jai pateiktus klausimus, melavo, kad Nedos dingimo dieną jos nebuvo sutikusios. Sulyginę abiejų Viktorijų pasakojimus, pareigūnai pastebėjo daug nesutapimų bei prieštaravimų.
N.Kairienė, grįždama į policijos komisariatą, vis svarstė, kodėl nesutampa abiejų Viktorijų pasakojimai apie tuos pačius dalykus, kodėl gimnazistė V.Lietuvninkaitė negali paaiškinti elementarių dalykų, įvykusių per pastarąsias dienas.
Specialistė, dirbdama su nepilnamečiais teisės pažeidėjais, dažnai kelią į vaiko širdį surasdavo per jų tėvus. Todėl ir šį kartą N. Kairienė nutarė pasinaudoti šiuo jau daug kartų išbandytų metodu - paskambino V.Lietuvninkaitės motinai ir paprašė, kad ši dar kartą pakalbėtų su neseniai pilnametystės sulaukusia dukra.
Tos pačios dienos vakare pareigūnė kabinete su kolegomis planuodama tolesnius veiksmus ieškant dingusios mergaitės sulaukė V.Lietuvninkaitės mamos skambučio. Jos kalba buvo lakoniška - atvykstam prisipažinti. Netrukus kabineto duris su mama pravėrusi V.Lietuvninkaitė ištarė baisius žodžius - Neda negyva.
Ieškojo aukos kūno dalių
Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dingusiosios merginos paieška buvo perkvalifikuota į nužudymo tyrimą. Tyrimą perėmė Šiaulių AVPK Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai. Tačiau sulaikytos įtariamosios ėmė klaidinti kriminalistus.
Jau tą patį vakarą pareigūnai, tikrindami iš merginų gautą informaciją, kad dingusioji nužudyta, supjaustyta dalimis ir išmesta į šiukšlių konteinerius, kartu su kinologu ir tarnybiniu šunimi nuvyko į Aukštrakių buitinių atliekų sąvartyną, esantį Šiaulių rajone, ieškoti žmogaus kūno dalių, rūbų bei daiktų.
Kitą dieną sąvartyne jau darbavosi 6 kinologai su lavonų ieškoti apmokytais šunimis, suvežtais iš visos Lietuvos policijos padalinių, bei dar 20 pareigūnų. Trečią dieną dar didesnis būrys pareigūnų šakėmis sklaidė atliekas ir ieškojo bylai reikšmingų daiktinių įrodymų.
Galiausiai buvo pasitelktas ekskavatorius, kuris iš eilės kasė maždaug dviejų metrų sluoksniu suslėgtas šiukšles, įvairias iš Šiaulių miesto atvežtas buitines atliekas. Metano ir kitokių dujų mišinys, sklindantis iš pajudintų atliekų krūvos gelmių, smelkėsi pro policininkų naudojamas apsaugos priemones, medžiagines kaukes, gėrėsi į rūbus, plaukus, pykino iki vėmimo, blaškė tarnybinius šunis.
Ieškomų daiktų surasti nepavyko. Ir negalėjo pavykti, nes ten jų nebuvo. Merginos eilinį kartą suklaidino pareigūnus. Vėliau paaiškėjo, kad nužudytosios kūno dalys buv
Šiuo metu abi nusikaltimo padarymu įtariamos gimnazistės suimtos, joms paskirta psichiatrinė ekspertizė.
Pareigūnas demaskavo motinžudį
Šiemet prieš Šiaulių apygardos teismą stojęs 55 metų Petras Dambrauskis išgirdo nuosprendį už motinžudystę. Teismas žudikui skyrė 14 metų nelaisvės.
Jei ne Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo Artūro Balčiūno, tyrusio šią bylą, įžvalgumas ir profesionaliai atliktas darbas, žudikas būtų likęs vieninteliu Šiaulių centre esančio motinos, kurią nužudė, buto ir santaupų paveldėtoju.
Nuosprendį pati to nežinodama devyniasdešimtmetė šiaulietė sau pasirašė kai girtavusiam ir ja nesirūpinusiam sūnui užsiminė, kad butą ir santaupas reikėtų palikti ne jam , o geresniems žmonėms.
2010 m. balandžio 8 dieną buvo gautas pranešimas, kad viename Trakų gatvės daugiabučiame name gali būti mirusi senutė, o jos sūnus negali patekti į butą. Policijos budėtojas į nurodytą butą pasiuntė policijos operatyvinę grupę, medikus ir gelbėtojus. Pastarieji kopėčiomis per balkoną pateko į butą, kuriame prie rūbų kabyklos rado nebegyvą senolę O. S.
Sūnus labai „liūdėjo“ netekęs motinos, „iš sielvarto“ kelias dienas gėrė. Dėl užsitęsusių išgertuvių kriminalistams su „sielvartaujančiu“ velionės sūnumi buvo sunku susikalbėti.
Išanalizavę Teismo medicinos eksperto išvadą, kad O. S. mirė nuo mechaninės asfikcijos pareigūnai ėmė ieškoti smaugvirvės, tačiau jos nei lavono radimo vietoje, nei prie rūbų kabyklos rasti nepavyko.
Tyrėjo įtarimus sustiprino P.Dambrauskio džiaugsmingos žinutės, mobiliuoju telefonu siųstos buvusiai žmonai. Jis rašė, kad yra turtingas, turi butą. Jose - nė ženklo liūdesio dėl motinos mirties. Pareigūnai P.Dambrauskį sulaikė, teismas jį leido suimti trims mėnesiams. Tačiau už grotų atsidūręs įtariamasis laikėsi tvirtai ir kaltę dėl motinos nužudymo neigė.
Didelę patirtį turintis tyrėjas A. Balčiūnas išanalizavo visą ikiteisminio tyrimo bylą, surinko įtariamąjį charakterizuojančią medžiagą, apmąstė pokalbio su įtariamuoju strategiją ir paprašė P. Dambrauskį atvežti iš tardymo izoliatoriaus dar vienai apklausai.
Nelengvas buvo pokalbis su įtariamuoju - teko ir jo vaikystę prisiminti, ir motinos gerus darbus paminėti, kol pagaliau įtariamasis ištarė - aš nužudžiau motiną.
Rado benamio lavoną
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai bendromis jėgomis atskleidė prieš porą metų įvykdytą nužudymą ir teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje šiuo nusikaltimu kaltinami du devyniolikmečiai. Nusikaltimo padarymo metu jie buvo dar nepilnamečiai.
2009 metų vasario 27-ąją Šiauliuose, Vilniaus g. esančiame apleistame ir negyvenamame name, buvo rastas nužudyto benamio 53 metų V.G. lavonas.
Dėl amputuotų kojos pirštų negalią turintis V.G. glaudėsi antrajame nugriauti planuojamo namo aukšte. Pirmajame aukšte nakvodavo kitas vyras, kuris ir rado klaujo klane gulinčio kaimyno lavoną.
Medicinos ekspertai nustatė, kad mirtis įvyko dėl smilkinkaulių ir kaukolės pamato lūžių. Be to, vyrui buvo sulaužytas krūtinkaulis, šonkauliai. Benamio kraujo tyrimas parodė, jog vyras buvo girtas – rasta 3,28 promilės alkoholio.
Laikas bėgo, kraupaus nusikaltimo paslaptį saugojęs namas buvo nugriautas, tačiau tyrėjai rankų nenuleido - kantriai analizavo visas įvykio versijas, ieškojo galimų sąsajų su šiuo nusikaltimu ir laukė svarbių tyrimų išvadų.
Žudikus išaiškino DNR tyrimas
Apžiūrėdami įvykio vietą, Kriminalistinių tyrimų biuro specialistai antisanitarinėje aplinkoje, tarp šiukšlių, nuo įvairų daiktų surinko daugybę kraujo, seilių ir kitų biologinių pėdsakų, kurie buvo išsiųsti tyrimams. Tarp jų buvo surastas ir tas neįkainojamas pėdsakas, kuris vėliau kriminalistus atvedė pas įtariamuosius.
Atlikus visų pėdsakų DNR tyrimus ir palyginus juos su DNR duomenų banke turimais duomenimis, paaiškėjo, kad apleistame name lankėsi daugybė žmonių. Tikėtina, kad tai buvo benamiai, prostitutės, narkomanai ir anksčiau teisti asmenys.
Tik 2010 metų rudenį pavyko nustatyti du jaunus asmenis, kurie lankėsi tame name-vaiduoklyje. Vienam jų - Šiaulių rajono gyventojui S. S. - pernai spalio 19-ąją buvo uždėti antrankiai. Vėliau už grotų pateko ir S.S. draugas - taip pat Šiaulių rajone gyvenantis E. L. Sulaikyti įtariamieji prisipažino nužudę benamį.
Paaiškėjo, kad šaltą 2009-ųjų vasario 26-osios vakarą abu bendraamžiai, Vilniaus g. esančiame prekybos centre nusipirkę alaus, pėdino į netoliese esančio draugo butą. Jų dėmesį patraukė ta pačia kryptimi sunkiai sliūkinęs vyras. Jaunuoliai nutarė jį pasekti. Jie nesuglumo pamatę, kad vyras peržengė apleisto negyvenamo namo slenkstį. „Sekliai“ įėjo iš paskos.
Iš pradžių jaunuoliai benamį užkalbino. Šis pasipasakojo, kad nakvoja čia, o pragyvena „tikrindamas“ konteinerius. Kai benamio kišenėje skambtelėjo monetos, jaunuoliai susižvalgė ir pareikalavo atiduoti pinigus.
Plėšikų grobiu tapo apie dešimt litų monetomis. Kai pinigų netekęs benamis jaunuolių paklausė: „Ar nuo to jums geriau?“ - šie supyko ir ėmė vyrą mušti.
Talžė rankomis ir kojomis. O benamis, pakritęs ant žemės, vis kartojo - „ar nuo to jums geriau?“. Jaunuolius tai dar labiau suerzino – vyrą jie užtildė keliais smūgiais pagaliu per galvą.
Šių buvusių nepilnamečių žiaurumą netrukus įvertins teismas.