„Ekskomisarų biuro“ fizinės saugos specialistas Gintaras Kondrackas galėtų papasakoti ne vieną atvejį, kai atlikus verslo saugos auditą paaiškėjo, kad įmonės darbuotojai pasisavina prekių ar žaliavų už kelis ar keliasdešimt tūkstančių litų per mėnesį.
„Dažniausiai tokios vagystės yra gerai apgalvotos, turi aiškų veikimo mechanizmą. Labai svarbu, kad bendrovė nuostolių priežasties ieškotų vos tik juos aptikusi. Dažniausiai nesąžiningi darbuotojai nesitiki, kad gali būti pagauti, o pamatę, kad įmonės vadovai neketina aiškintis, kur pradingo jų turtas, dar labiau suįžūlėja, – sako G. Kondrackas ir priduria, kad kitas vienas svarbus aspektas yra įmonės mikroklimatas. – Tos įmonės, kurios siekia išsiaiškinti, kaip, kodėl ir kur dingo jų turtas, išlaiko sveikesnį bendrovės mikroklimatą nei tiesiog nurašančios nuostolius ar išreikalaujančios iš tuo metu dirbusių darbuotojų.“
Būtinas auditas
Specialisto teigimu, sandėlius, gamyklas ar prekyvietes turinčioms bendrovėms patartina įrengti patikimas saugos sistemas, susieti jas su apskaitos ir dokumentų archyvavimo IT sistemomis, kreiptis į specialistus, kad šie atliktų vidinį įmonės saugumo auditą.
„Patirtis rodo, kad investuoti keli tūkstančiai litų verslo saugos auditui apsaugo nuo vidinių vagysčių, kurios dažniausiai atneša didžiausius nuostolius. Pvz., per pusmetį viename iš prekybos tinklų buvo išaiškinti 23 nesąžiningi darbuotojai, kurių pasisavintas turtas buvo nuo cigarečių pakelio iki keliolikos tūkstančių litų“, – pasakoja G. Kondrackas.
Patirtis rodo, kad prie vidinių vagysčių dažniausiai prisideda ir pačioje įmonėje dirbantys sargai, kurie neprisiima atsakomybės už dingusi turtą.
„Jei bendrovės turtą saugo saugos tarnyba, ji prisiima finansinę atsakomybę dėl tarnybos metu įvykdomų vagysčių ar patirtų nuostolių, t. y. saugos tarnybos darbuotojai yra suinteresuoti, kad saugoma įmonė nuostolių nepatirtų.
Be to, klientams pageidaujant, vyksta už turto saugumą atsakingų darbuotojų rotacija. Tuo tarpu kelis metus toje pačioje vietoje dirbantys pačios įmonės samdomi saugos darbuotojai užmezga draugiškus santykius su sandėlininkais ar pardavėjais, jie geriausiai žino saugumo spragas – nesąžiningieji gali tuo pasinaudoti“, – teigia ekspertas.
Paskaičiuokime
„Ekskomisarų biuro“ specialisto teigimu, įdiegus patikimas saugos sistemas ir nuolat vykdant saugumo auditą, galima sutaupyti apie 30 proc. įmonės lėšų: įmonei nereikia samdyti savo darbuotojų, įrengus saugos sistemas padidėja saugumo klasė ir įvykdyti vagystę yra daug sudėtingiau, įdiegus vaizdo stebėjimo sistemą sumažėją vidinių vagysčių, darbuotojai dirba stropiau.
„Trijų etatinių sargų išlaikymas, mokant minimalų atlyginimą, įmonei atsieina mažiausiai 4065 Lt per mėnesį. Paskaičiuokime, per mėnesį algoms reikėtų skirti 2400 Lt sumą, atostogų ir šventinių dienų rezervui – dar 300 Lt, darbdavio mokama socialinio draudimo įmoka – 743 Lt, priemoka už darbą naktimis – dar 622 Lt. Sumokami dideli pinigai, o atsakomybės nėra“, – sako G. Kondrackas.
Verslo saugos specialistai pataria iš anksto pasirūpinti įmonės materialiomis ir intelektinėmis vertybėmis idant nepasikartotų kuriozinė situacija, kuri nutiko vienai pasaulyje žinomai sportinių batelių gamintojai: tik pradėjus gaminti naują sportinių batelių modelį, vos ne visi tos Azijos šalies gyventojai jau vaikščiodavo su tokiais pat bateliais.
Tuomet įmonė priėmė originalų sprendimą – kairįjį batą pradėjo gaminti viename pasaulio krašte, dešinįjį – kitame, o pakuoja 3 šalyje. Kokį sprendimą priimsite jūs?
