Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai, parašę kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo nutartį, kuri buvo nepagrįstai priimta apeliacine tvarka nagrinėjant nusikaltimų vaikui ir šeimai baudžiamąją bylą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, patenkinusi panevėžiečių prokurorų kasacinį skundą, nutarė, kad Panevėžio apygardos teismas buvo netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą ir panaikino nutartį, kuria S.K. buvo panaikintas įpareigojimas.
Rokiškio rajono apylinkės prokurorai, nustatę, kad S.K., vengęs išlaikyti dukrą ir kas mėnesį mokėti teismo priteistus 350 litų alimentų iki jos pilnametystės, jau pernai buvo įsiskolinęs daugiau kaip puspenkto tūkstančio litų, nutarė įstatymų numatyta tvarka taikyti jam baudžiamąją atsakomybę.
Rokiškiečių prokurorų perduotą nusikaltimų vaikui ir šeimai baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Rokiškio rajono apylinkės teismas pernai pripažino S.K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso straipsnyje dėl vengimo išlaikyti vaiką ir priteisė sumokėti padarytą skolą vaikui išlaikyti, nuteistajam buvo paskirta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
„Skiriant laisvės apribojimą turėtų būti parenkami tokie įpareigojimai ir draudimai, kuriais geriausiai pasiekiami laisvės apribojimo bausmės tikslai. Prokurorų nuomonei dėl neteisėtai panaikinto nuteistajam paskirto įpareigojimo pritarusi Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs vieną įpareigojimą, privalėtų paskirti kitą ir aptarti, koks kitas įpareigojimas ar draudimas geriausiai tarnautų laisvės apribojimo bausmės tikslams“,- teigia Panevėžio apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus vyriausioji prokurorė Jolanta Činčikienė.
Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas apylinkės teismo nuosprendį ir neskirdamas apeliantui jokio įpareigojimo ar draudimo, klaidingai nurodė, kad bet kokie kiti draudimai ir įpareigojimai, kad ir galintys padėti maksimaliai pasiekti bausmės tikslus, pablogintų nuteistojo teisinę padėtį.
Įstatymas neskirsto įpareigojimų ir draudimų į griežtesnius ir švelnesnius, todėl vienų įpareigojimų pakeitimas kitais nei palengvina, nei pasunkina kaltininko teisinės padėties, nes jo teisinė padėtis apibūdinama bausmės laiku, apribojimų ir draudimų kiekiu.
Nusikaltimų vaikui ir šeimai baudžiamoji byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.