Savaitę po žudynių Kaune D.Kedžio draugas R.Ivanauskas skundėsi prasta atmintimi (interviu su R.Ivanausku)

Prieš dvejus metus „Lietuvos ryto“ korespondentė kalbėjosi su su D.Kedžio draugu ir treneriu Raimondu Ivanausku. Sportininką pavyko rasti per Kauno chorą, kur jis dainuoja.

Tuomet rūpėjo išsiaiškinti, ar D.Kedys galėjo vartoti narkotikus ir ar galėjo jo pyktį sukelti kultūristų vartojami preparatai.

D.Kedžio motina buvo minėjusi, kad R.Ivanauskas - labai artimas jos sūnaus draugas. D.Kedys labai rūpinosi R.Ivanausko akies operacija ir išgyveno, kai ji nepavyko.

R.Ivanauskas patvirtino, kad D.Kedys jam pasakojo apie šiurpius įtarimus dėl dukters, bet daug kartų neigė artimai draugavęs. Be to, aiškino turėjęs tuo metu savo problemų: tėvui buvo kaulų vėžys, jis pats nieko nematė ir laukė operacijos.

Buvo praėjusi vos savaitė po žudynių Kaune. R.Ivanauskas pasakojo, kad nuolat žiūri televizorių ir laukia pranešimų apie tuos įvykius.

Jis vis kartojo nežinąs, ar D.Kedys vartojo narkotikus. Jam labiau rūpėjo, ar neištekės akis, į kurią persodinta svetimo žmogaus ragena...

Pateikiame „Lietuvos ryto“ žurnalistės ir R.Ivanausko pokalbį pažodžiui:

- Taip, bendravau. Kaip sportavęs, kaip treneris teikdavau dėl sporto informaciją.

- Kaune, per klubą, nes praktiškai neįgalus esu. Operacija padaryta ragenos.

- Žinokite, praktiškai ne. Nuo prigimties ragena...

- Čia ir buvo mano gyvenimo sportas.

- Taip, taip. Buvęs.

- Ai, dabar neatsimenu. 10 kartų narkozę turėjau...

- Neatsimenu...

- Na kaip... jis kaip žmogus turėjo namuose savo įrangą visą ir dirbo namų sąlygomis. Jis ne kultūristas buvo. Dabar jau kultūristai. Tada...

- Na kaip, jis - dėl savęs sportuojantis žmogus. Matyt, norintis laikyti savo formą, rūpinosi savo išore. Mūsų laikais nebuvo kultūrizmo, buvo atletinė gimnastika ir viskas. Tai va...

- Tai jo užsiėmimą reikėtų vadinti atletine gimnastika, o ne kultūrizmu?

- Nežinau. Jį turbūt reikėtų vadinti žmogumi, besirūpinančiu savo išvaizda. Ir viskas. Kurie ruošiasi varžyboms, tie yra kultūristai...

- O ką aš žinau! Mes gal pažįstami tik 2 ar 3 metai. Tai aš negaliu jums pasakyti. Čia reikia gerai pažinti žmogų ir su juo ilgai...

- Jūs man nesakėte, kad pažiūrėčiau į žmogų. O informacijos tikrai nieko negaliu jums pasakyti, kaip jis sportavo. O jis stiprus ar ne - tai čia kas klubuose sportuoja, tai gali pasakyti apie pasiekimus. O jis žmogus kaip bet kuris. Savęs žiūri ir viskas.

- Tai taip. Jis tikrai išmanantis tą reikalą.

- Ir apie dietas klausinėdavo? Motina sakė, kad jūs jam ir dietas sudarydavote.

- Jis paprasčiausiai klausdavo...

- Aš apie dietas praktiškai nenusimanau. Žinokit, pats valgydavau varškės, kiaušinį ir visa kita. Tokie buvo pasiekimai. Lašiniai dar gerai būdavo.

- Ne, sakau, ant ko mes statėm mūsų laikais. Ir viskas. Aš nenusimanau jokios sistemos, kad reiktų paaiškinti.

- Sakykite, ar jis jums pasakojo apie savo problemas dėl mergaitės, dėl savo dukters?

- Na tai čia viskas aišku. Taip ir sakydavo privažiuodamas. Aš turėjau problemų... Tėvui buvo kaulų vėžys. Pernai nieko nemačiau... Man užteko pačiam problemų...

- Ne, na kur čia su savomis problemomis besigilinsi...

- Televizorius įjungtas, tai paklausau. Bet, žinote, pavargęs jau. Čia, žinote, toks kraupus variantas...

- Tikrai negaliu... Nežinau, kaip atrodo... Tikrai normalus žmogus buvo... Nedrįstu komentuoti. Tiesiog man čia kraupu... Todėl, kad šis įvykis... Tiesiog kraupu...

- Nežinau. Nežinau. Patikėkite, šito tikrai nežinau. Kiek teko su juo, kiek kalbėjomės, tai normaliai visą laiką. Ką aš žinau... Tikrai nenusimanau apie tokius dalykus. Ir nežinau, kaip turėtų atrodyti žmogus, kuris vartojantis ir nevartojantis...

- D.Kedžio motina pasakojo, kad jis bėgo krosą ir treniravosi treniruokliais likus 2 dienoms iki tų visų įvykių. Tai ar galėjo žmogus, kuris šitiek daug treniruojasi, vartoti narkotikus? Ar neteko girdėti?

- Tikrai ne specialistas tokiuose dalykuose. Čia gal medikai gali atsakyti.

- Aš suprantu, kad jie visi sveiki. Kaip žmogus sportininkas gali narkotikus vartoti?

- Man irgi taip atrodo, kad tai nesuderinami dalykai.

- O sakykite, ar galėjo būti (dar tokia teorija dabar svarstoma), kad nuo anabolikų jis galėjo tapti agresyvus?

- Nežinau. Kai paklausai, tai čia visi tie pasiekimai per tuos visus anabolikus. Ir nieko niekam neatsitinka. Ką aš žinau.

- Tikrai jums negaliu pasakyti, nes mes neturėjome tokių dalykų. Šiaip tai yra papildai. Baltyminiai visokie. Viskas sveika.

- Na taip, pilnos parduotuvės dabar visokių. Dabar visi juos vartoja.

- Na kas čia gali sukelti agresiją? Kaip maistas gali sukelti agresiją? Tai čia alkanas žmogus gali piktas būti. Mane čia patį dabar hormonais maitina, kad po operacijos atmetimo nebūtų. Šeria tai čia iš viso... Kai paklausau, kas čia darosi su ta chemija, tai šiurpas net ima...

- Taip.

- Atletinės gimnastikos. Tai ką aš čia žinau, kaip čia geriau. Gal jau mano personai tiek dėmesio nereikia. Paprastas žmogus.

- Sakykite, kaip galėtume gauti jūsų nuotrauką? Gal turite namuose kompiuterį, gal kas galėtų atsiųsti?

- Gal tiek to. Gal nereikia. Tiek to jau...

- Jau per senas, žinokit. Žinokit, aš tokioms... Ir per daug man viskas kraupu, kad aš daryčiau ką nors... Kažkokias reklamas ar šou. Čia per daug baisu man viskas.

Per daug pilietiškas esu, kad man tokie dalykai...

- Ne dėl to. Ne su štanga, apskritai.

- Ne, tiek to. Gal jūs jau mane palikit, nes aš žmogus... Tikrai man užtenka savų problemų.

- Nežinau, nežinau. Per daug čia rizikos faktorių... Metai...

- Jo, man įgimta. Čia nuo tėvo. Čia jau yra genetinė liga.

- Taip, taip. Tai ta akis visai balta.

- Na taip. Tas rizikos faktorius ir yra tie metai. Toks režimas tas mano.

- Dar niekas neaišku. Matyti tai aš nematysiu. Aš tik galvoju, kad ji neišvarvėtų, balta nebūtų. Nes atmeta ir viskas. Viskas. Tada neprigyja.

- Nežinau. Jūs šiaip tai mane labai varginate. Tikrai nepykite.

- Aš labai atsiprašau. Jūs taip noriai kalbate, aš galvojau, kad jūsų nevarginu. Tai leiskite padėkoti, kad skyrėte man laiko.