Iš Vilniaus migracijos valdybos šių metų devynių mėnesių ataskaitos matyti, kad lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu fizinių asmenų į Lietuvą kviesta kone keturiais tūkstančiais daugiau. Juridinio asmens kvietimų padaugėjo trim tūkstančiais.
Daugiau būta ir prašymų išduoti, pakeisti leidimų laikinai gyventi, suteikiančių teisę užsieniečiui, metus gyventi pasirinktoje vietoje ir laisvai judėti Šengeno erdvėje. Jų priimta keturiais šimtais daugiau.
Prašymų išduoti, pakeisti, įforminti leidimą nuolat gyventi priimta mažiau nei praėjusiais metais. Didžiausią dalį prašytojų – beveik pusantro tūkstančio - sudarė asmenys, ketinantys Lietuvoje dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, kiek per tūkstantis leidimo laikinai gyventi prašė šeimos susijungimo pagrindu, kone 900 – dėl mokslų.
Leidimų laikinai gyventi daugiausia pageidavo Baltarusijos ir Rusijos piliečių, kurių dauguma įsikurti siekė šeimos susijungimo pagrindu. Tarp norinčiųjų buvo armėnų, azerbaidžaniečių, kinų, indų, JAV ir Izraelio piliečių.
Leidimo šeimos susijungimo pagrindu prašė keletas Egipto, Indijos, Izraelio, JAV, Azerbaidžano, Armėnijos, Moldovos, Pakistano piliečių, asmenys iš Libano, Makedonijos, Peru, Kolumbijos, Kanados, Irano ir Irako.
Kaip įprasta, Vilniaus migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnai tikrino ir užsienio piliečių santuokų teisėtumą. Patikrinimų ir apklausų santuokai įvertinti atlikta perpus daugiau, tačiau fiktyvių santuokų kol kas nustatyta vienodai – per minimą laikotarpį leidimai dėl fiktyvios santuokos neišduota septyniais atvejais, kaip ir praėjusiais metais.
Daugiau šiais metais patikrinta ir užsieniečių įmonių, kurių sukūrimo pagrindu kitataučiai taip pat įgyja teisę gyventi Lietuvoje. Išduoti leidimai šiuo teisėto buvimo pagrindu atsisakyta tris kartus daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.