„Šiandien mačiau per televiziją. Kas prašė tokį šou padaryti? Čia tikrai ne jų (žurnalistų – red.) iniciatyva sugalvota. Nėra tokio iš viso“, – aiškino A.Žilius. Jis svarstė, ar paskalų skleidėjai bus nubausti.
„Aš kiekvieną jo draugą pažįstu. Žmones, kuriuos uždarė. Keisčiausia, kad jie dainuoja choruose, bažnyčioje. Aš esu agresyvus, ne vieną kartą buvau teistas, galiu bet kada pasiųsti ant trijų raidžių. O tas žmogus (sulaikytasis R.Ivanauskas – red.) toks kultūringas. Tik išorė jo labai stambi. Mačiau jį tik porą kartų, nepažįstu asmeniškai“, – pasakojo A.Žilius.
Vieną kartą A.Žilius su R.Ivanausku buvo susitikęs gimtadienyje, kitą kartą matė Juodkrantėje.
Su dviguba žmogžudyste įtariamu D.Kedžiu juodkrantiškis artimai bendravo trejus metus iki lemtingų spalio įvykių. Paskutinį kartą gyvą savo draugą A.Žilius matė rugsėjo pradžioje, per jo gimtadienį. Kitą dieną A.Žilius išvažiavo į Juodkrantę. Po mėnesio Kaune nuaidėjo šūviai.
„Įsivaizduojate, po dvejų metų randa kažkokį liudininką, informatorių. Nors negaliu šimtu procentų garantuoti, kad to nebuvo. Manęs iki tų įvykių nebuvo beveik mėnesį. Tačiau apie tokį artimą D.Kedžio draugą būčiau žinojęs. Negaliu spėlioti, kas jis, nes nenoriu nieko apšmeižti“, – kalbėjo A.Žilius. Vyras svarstė, kad vienintelė įtikinama versija, kodėl D.Kedys nebūtų nieko pranešęs savo bičiuliui, - tai, kad A.Žilius turi kriminalinę praeitį. Vyras teistas už chuliganizmą, vagystę, nusikaltimo slėpimą ir kitas veikas.
„Bandžiau galvoti, kad kažką praleidau. Gal mane „išdūrė“, – kiek suirzęs kalbėjo A.Žilius.
Slapto informatoriaus pokalbiuose su žurnalistais minimas ir juodkrantiškis. Slapto liudininko, kurį cituoja žurnalistai, žodžiais, „kalbėta apie D.Kedžio draugelį Albertą, bet šis esą nusiplovęs ir išvažiavęs pas mamą į Juodkrantę“. Galima suprasti, kad A.Žilius žinojo apie visą planą, bet išsigando. A.Žilius neigė tokią versiją.
Tai, kad D.Kedys galėjo nepasitikėti A.Žiliumi ir jam neatskleisti savo planų, pašnekovą žeidė: „Bėgioja po prokuratūras, televizijų laidais. Prašo pagalbos prokuroro, vieno, antro teisėjo. Ir paskui nusprendžia kažką užmušti. Ir nepasako man. Tikrai būtų man pasakęs.“
Spėliodamas, ar R.Ivanauskas galėjo žinoti apie planuojamas žudynes ar juolab skatinti, A.Žilius tikino, kad to negalėjo būti: „Jis nelinkęs į smurtą. O jei ir būtų žinojęs, nebūtų leidęs žudyti.“
Tą patį D.Kedžio draugas pasakojo ir apie jo seserį Neringą Venckienę: „Kaip čia jums paaiškinti? N.Venckienė nėra brutali. Jos išvaizda pikta, be ji net žodžio „velnias“ nepasakys. Ji ant vaiko neužrėkia.“
Iškilusius naujus faktus, kad D.Kedys prieš žudynes Kaune vaikščiodavo akivaizdžiai apsvaigęs nuo narkotikų ir sunkiai orientavosi aplinkoje, A.Žilius taip pat neigė. Anot jo, narkotikai D.Kedžiui būtų greitai atsiliepę, tačiau to nesimatė. Tvirtai suręstas D.Kedys intensyviai sportuodavo ir didžiavosi galingais raumenimis.
Apie rastą baltą D.Kedžio megztinį A.Žilius nedaugžodžiavo – baltą megztinį D.Kedys turėjo. Tačiau ne tokį, koks yra paviešintose nuotraukose.
Vyras kalbėjo prisimenantis, kad 2009-ųjų vasarą D.Kedys buvo panašiai apsivilkęs. Tuomet jie važiavo į filmavimą pas žurnalistę Audrę Kudabienę. D.Kedys laidoje nusifilmavo būtent su baltu megztiniu.