Ši statistika ketvirtadienį pristatyta Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnyboje (FNTT) surengtoje konferencijoje.
Pasak FNTT direktoriaus pavaduotojo Vytauto Giržado, tyrimai šiuo metu atliekami dėl galimai neteisėtai įgyto stambaus turto, verto nuo kelių šimtų tūkstančių iki keleto milijonų litų.
Pasak jo, konferencijoje įvairių teisėsaugos institucijų
atstovai raginti daugiau dėmesio skirti finansinei naudai, kurią
įtariamiesiems galėjo atnešti nusikaltimai.
„Šiuo metu iš tikrųjų dažnais atvejais nuteisia asmenį
teismas, o pinigai - turtas ir lėšos - lieka (...). Mes žiūrėtume
į tai, kad vis dėlto kiekviename ikiteisminiame tyrime ikiteisminio
tyrimo institucijos tyrėjai arba operatyviniai darbuotojai turėtų
vertinti nusikalstamos veikos finansinę naudą - mes būtent apie tai
šiandien ir diskutavome“, - po konferencijos žurnalistams sakė
V.Giržadas.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento
prokuroras Ugnius Vyčinas savo ruožtu aiškino, kad realios
įstatymo taikymo problemos paaiškės teismuose.
„Kaltinamieji grindžia savo pajamas kažkokiu būdu - įvairiais
paskolų rašteliais, tai prokuroras turės įrodyti teismui, paneigti
tuos įrodymus, čia ir prasidės visi teisminiai dalykai“, - dėstė
jis.
U.Vyčinas taip pat priminė, kad vienintelėje iki šiol
išnagrinėtoje neteisėto praturtėjimo byloje teismo sprendimu buvo
konfiskuota per 80 tūkst. litų bei skirta 13 tūkst. litų bauda.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas
Artūras Klerauskas savo ruožtu aiškino, kad valstybės tarnautojų
deklaracijas tikrinę mokesčių inspektoriai neteisėto praturtėjimo
požymių šiemet įžvelgė dešimtyje jų. Tačiau jis nepatikslino,
ar dėl šių atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai.
„Kalbant apie neteisėtą praturtėjimą, požymiai buvo maždaug
apie dešimties valstybės tarnautojų veiksmuose arba jų
sutuoktinių (...). Būna įsigyti arba namai, arba žemės sklypai ir
pagrindimas paprastai būna tipinis - bandoma remtis tariamai gautomis
paskolomis, paskolos gali būti tiek iš fizinių asmenų, tiek iš
užsienio juridinių asmenų ir mūsų darbas susiveda į vertinimą,
kiek tos paskolos yra realios“, - aiškino jis.
Praėjusių metų gruodį Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso
pataisas, kuriomis įtvirtino išplėstinį turto konfiskavimą,
numatant galimybę konfiskuoti pajamomis nepagrįstą turtą. Pataisos
numato, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, jei
kaltininkas nuteistas už apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį
nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės
naudos, ir baudžiamojo proceso metu nepagrindžia šio turto įgijimo
teisėtumo.
Turtas galės būti konfiskuojamas, jei buvo įgytas per penkerius
metus iki uždraustos veiklos padarymo ar vėliau, jo vertė
neatitinka teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL
dydžio (32,5 tūkst. litų) sumą, taip pat jei tokios vertės
nepagrįstai įgytas turtas perleistas kitiems asmenims.
Baudžiamasis kodeksas taip pat papildytas straipsniu dėl
neteisėto praturtėjimo. Numatyta, kad tas, kas turėjo nuosavybės
teise didelės vertės (didesnės negu 500 MGL), kurio įgijimas
nepagrįstas jo teisėtomis pajamomis, būtų baudžiamas bauda arba
areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.