Klaipėdos apygardos teisme, kur šią savaitę toliau buvo nagrinėjama Kauno Daktarų gaujos byla, 53 metų kauniečio E.Abariaus, pravarde Goga, apklausa truko net dvi dienas.
Gaujos lyderio Henriko Daktaro artimiausiu pagalbininku vadinamas E.Abarius kaltinamas organizavęs Lietuvą pašiurpinusį nusikaltimą – įmonės „Agora” vadovo verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo Vinco Varno nužudymą. H.Daktaras tuo metu sėdėjo kalėjime.
E.Abariui, kuriam pareikšti kaltinimai ir dėl kitų labai sunkių nusikaltimų – gaujos organizavimo, turto prievartavimo, plėšimų, sukčiavimo – gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Gaujai vadovavo iš kameros?
Teisėsaugininkų duomenimis, 1996 metais suimtas H.Daktaras jautė grėsmę – bijojo, kad jį gali išduoti su teisėsauga bendradarbiauti pradėjęs jo buvęs draugas S.Čiapas, todėl iš įkalinimo įstaigos nurodė susidoroti su juo.
S.Čiapo nužudymo organizatoriumi įvardijamas E.Abarius tvirtino, kad toks motyvas „netelpa į jokius logikos rėmus”: „Pažinojau S.Čiapą – mus siejo bendras spirito kontrabandos verslas. Padėjome jam.
Plačiais ryšiais garsėjusiam S.Čiapui galima tik dėkoti – jis buvo kaip višta, dedanti auksinius kiaušinius. Apie rengiamą pasikėsinimą nieko nežinojau.”
Jis stebėjosi kitų teisiamųjų parodymais, esą H.Daktaras tuomet iš Lukiškių kalėjimo perdavęs ne kam kitai, o Gogai skirtą „maliavą” (nusikaltėlių žargonu – raštelis su nurodymais. – Red.) nužudyti S.Čiapą.
„Man sunku patikėti, kad vienutėje akylai saugomas šalia mirtininkų kamerų tuo metu sėdėjęs H.Daktaras sugebėjo tai padaryti”, – aiškino E.Abarius.
Kalba tik tai, ką žino?
Dešiniąja H.Daktaro ranka vadinamas E.Abarius neigė sutikusių su teisėsauga bendradarbiauti bendrininkų Vidmanto Gudzinsko ir Rimvydo Žilinsko parodymus, esą jis besąlygiškai vykdė H.Daktaro nurodymus – rūpinęsis ginklais, suradęs samdomų žudikų, kuriuos net kelis karus buvo nuvežęs į nusikaltimo vietą Sargėnuose.
„V.Gudzinską buvo lengva nuteikti tokiems parodymams – jis sunkiai serga, tad nuteistas visą likusį gyvenimą praleistų už grotų. Žmogus nusprendė derėtis su teisėsauga, o dabar saugomas teisme šneka apie tai, ko negalėjo būti.
Man irgi siūlyta panašiai elgtis, bet aš pasirinkau kitokį kelią – kalbu tai, ką žinau”, – aiškino E.Abarius.
Žudikams – 50 000 dolerių
Teisėsaugininkai išsiaiškino, kad iš Baltarusijos Navapolacko miesto atvykusiam Aliaksandrui Solomkai ir dar dviem samdomiems žudikams už S.Čiapo ir V.Varno nužudymą buvo sumokėta 50 tūkstančių JAV dolerių.
Kai Sargėnų gyvenvietėje pasirodę žudikai šiuos vyrus suvarpė kulkomis, Daktarų gaujos lyderiai dingo iš Kauno.
E.Abarius porą mėnesių gyveno Kaliningrado srityje – per ją driekėsi jo ir V.Gudzinsko pastangomis iš Olandijos konteineriais gabento spirito kontrabandos maršrutai.
„Kaune visi vienas kitą pažįsta – jaučiau, kad žvilgsniai nukryps ir į mane.
Nesislapsčiau, o tiesiog vengiau viešumos, kad nebūčiau suimtas, – tuo metu galiojo Prevencinio sulaikymo įstatymas.
Po to sugrįžau į Kauną ir kurį laiką gyvenau senamiestyje”, – pasakojo E.Abarius.
Jis tikino niekada nematęs ir nepažinojęs A.Solomkos, kuris, jo žiniomis, žuvo Lenkijoje.
Su baltarusiais, pasak Gogos, buvo galima susisiekti ir per juos artimiau pažinojusius tarpininkus – buvusį Vilniaus brigados narį Viktorą Polonskį, taip pat Daktarų gaujos šulus.
Derybininkai iškeliavo anapilin
V.Polonskis, kurį su E.Abariumi siejo vyriška draugystė, per išgertuves jam neva prasitarė lankęsis Navapolacke, netgi šventęs ten A.Solomkos gimtadienį.
E.Abariaus sakė, kad vilnietis jam buvo užsimins apie kažkokį savo bičiulį baltarusį, neva pirkusį iš V.Gudzinsko automobilį.
„Tik iš kalbų žinojau, kad yra toks A.Solomka. Labiau panašu į teisybę, kad tartis su baltarusiais į Navapolacką važiavo Iliodoras Popovas.
Kalbėta, kad Vidmantas Siaurusevičius priekaištavęs R.Gudzinskui – esą darbas nepadarytas. Gal jie ir bendravo, tarėsi dėl ko nors, bet manęs ten nebuvo”, – ryšių su samdomais žudikais kratėsi E.Abarius.
Dar vieno Daktarų gaujos vadeivos I.Popovo, pravarde Popas, lavonas 1998 metų žiemą buvo atkastas Pažerų kaime netoli Kauno rajono.
Tuo metu mažiausiai trimis žmogžudystėmis įtariamą Popą nužudė jo buvęs asmens sargybinis ir vairuotojas Žydrūnas Lekavičius.
Trečias pagal hierarchiją Daktarų gaujos šulas aukštaūgis boksininkas V.Siaurusevičius, pravarde Siauras, prieš dvejus metus buvo atrastas negyvas uošvės bute Nidoje. Kalbama, jog šį ištikimą H.Daktaro bendražygį pribaigė narkotikai – jis mirė perdozavęs kokaino.
Buvo tapęs gyvuoju taikiniu
E.Abarius pasakojo, jog H.Daktaro ir S.Čiapo santykiai įtarimų nekėlė: „Jie draugavo šeimomis, santykiai buvo normalūs.
Gal H.Daktaras išgėręs ir pasikarščiuodavo, tačiau jokių kalbų apie kerštavimą, žudynes nebuvo. S.Čiapo žmona Jolanta pati sakė, jog H.Daktaras prašęs jos pagalbos – vadinasi, vyrai norėjo gražiuoju tartis, o ne žudyti.”
Neigdamas visus kaltinimus E.Abarius menkino savo ir kitų gyvų Daktarų gaujos senbuvių vaidmenį tuo metu, kai Lietuvoje klestėjo spirito kontrabanda, už pavogtus automobilius reikėdavo mokėti duokles grobikams: „Nusikaltimai, reklama ir garbė man nerūpėjo. Užtekdavo kitokios veiklos, kuri kartais ir prasilenkdavo su įstatymais.”
Kokia katė perbėgo Vilijampolę, kad 1997 metų rudenį į Daktarų kavinę „Villula” įsiveržę automatais ginkluoti smogikai nušovė penkis žmones? Gyvaisiais taikiniais buvo tapę ir E.Abarius bei H.Daktaras.
Gaujos lyderiams tąkart pavyko išvengti jiems skirtų kulkų.
Tai prisiminęs spirito prekeiviu save tituluojantis E.Abarius lyg koks žemesnės nusikaltėlių kastos atstovas išlemeno: „Neturiu jokio atsakymo šį klausimą. Man pačiam iki šiol neaišku, kodėl taip atsitiko.”
Ketino visam laikui sprukti į Izraelį
E.Abarius buvo laikomas vienu įtakingiausių Daktarų gaujos narių, dar vadinamas šios grupuotės žvalgybos tarnybos vadovu.
Šios pareigos E.Abariui atiteko iškart po to, kai 1993 metais gaujos buveine laikomame „Vilijos” restorane buvo nužudyti penki su Daktarais siejami žmonės.
Į šią veiklą E.Abarius buvo įtraukęs seną savo bičiulį, buvusį KGB karininką Eduardą Guraliją. Šis ryšių specialistas viename bute Kauno Ryšių gatvėje įkūrė savotišką telefonų klausymosi punktą.
Jau tuomet E.Abariaus prašymu buvo klausomasi įvairių Daktarų gaujos konkurentų, verslininkų, valdininkų ir policijos bei prokuratūros pareigūnų pokalbių. Šių pokalbių išklotinės būdavo nuolat pateikiamos E.Abariui.
Tas pats E.Guralija vykdė ir EBSW koncerno užsakymus, tačiau visą informaciją taip pat perduodavo E.Abariui. Taip grupuotei pavykdavo reketuoti net šio tuomet įtakingiausio Lietuvoje koncerno lyderius.
Vienu protingiausių Daktarų gaujos narių laikytas E.Abarius paprastai bendraudavo ir su įtakingais užsakovais, kuriems padėdavo išlupti pinigus ir įbauginti konkurentus.
Tarp tokių užsakovų minimas buvęs žymus bankininkas Genadijus Konopliovas, verslininkas Viktoras Uspaskichas ir kiti garsūs žmonės.
Daktarų klestėjimo laikais E.Abarius mėgavosi prabanga. Netoli Raudondvario jis pasistatė tikrą dvarą. Aukšta tvora juosė kelių hektarų plotą, kuriame buvo pastatyti ir prabangiai įrengti trys dideli namai.
Dvaro teritorijoje Goga įsirengė rusišką pirtį su banketų sale, kur dažnai susirinkdavo Daktarų „šeimos” nariai. Kad galėtų prireikus netikėtai pabėgti, E.Abarius iš savo dvaro į netoliese esantį miškelį nutiesė požeminį tunelį.
E.Abarius pastaraisiais metais suprato, kad Daktarų erai atėjo galas, ir paslapčia planavo sprukti iš Lietuvos. 2008 metais jis susituokė su Izraelio piliete, planavo išvažiuoti į šią šalį ir priimti pilietybę.
Tačiau E.Abarius pavėlavo vieną dieną. 1998 metų pabaigoje, pradėję plačią Daktarų sulaikymo operaciją, policijos pareigūnai E.Abarių kartu su jo žmona sulaikė Suomijoje jau besiruošiantį skristi į Izraelį.