Patiklių lizingo bendrovių klientai pradingsta su visu turtu

Patikrinę įvairias versijas ir automobilį lizingo bendrovei sugražinę detektyvai būna priblokšti, kai po kurio laiko pamato, kad jų ieškotas žmogus vėl vairuoja tą patį automobilį. Lizingo bendrovės pasitiki net kartą jau nuvylusiais klientais.

Lizingo bendrovių darbuotojų patiklumas stebina automobilių vagystes tiriančius policijos pareigūnus.

„Prieš įteikdami automobilio raktelius klientui, jie dažnai visai nesidomi, kas jis toks. Būtina patikrinti, ar pirkėjas turi turto, ar jis turi bent darbą“, - kalbėjo Vilniaus policijos Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus viršininkas Linas Grigalevičius.

Dėl dingusių transporto priemonių į policiją dažniausiai kreipiasi lizingo bendrovių atstovai, tačiau policija sulaukia ir šio turto naudotojų pranešimų. Nebeišgalėdami sumokėti už išperkamosios nuomos būdu įsigytą automobilį, jie praneša, kad transporto priemonė buvo pavogta.

Pradėję ieškoti tariamai vogto automobilio, pareigūnai kartais sužino, jog jis buvo parduotas jau keturis ar penkis kartus. Apie tariamas vagystes aferistai dažnai praneša ir norėdami gauti draudimo išmoką. Lizingo bendrovės paprastai reikalauja išperkamosios nuomos būdu įsigytą turtą apdrausti.

Lizingo bendrovės paprastai neskuba kreiptis į policiją. Iš pradžių prapuolusių klientų verslininkai bando ieškoti savo jėgomis, o policijos pagalbos prašo tik praradę viltį juos surasti.

Praėjusiais metais dingusių transporto priemonių ieškančios bendrovės užvertė policiją pareiškimais, šiemet jų kiek sumažėjo, tačiau vis dažniau tenka ieškoti krovininių automobilių.

Pareigūnai svarsto, jog tai gali būti susiję su ekonominiu sunkmečiu. Pastaraisiais metais bankrutavo daug nedidelių įmonių, jų vadovai nebeįstengia sumokėti už techniką, todėl ją perparduoda, pernomuoja, o dažnai ir patys dingsta lyg į vandenį.

Turto netekusios bendrovės pagalbos ieško ir privačiose saugos tarnybose. Saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ darbuotojai pastebėjo, jog pastaraisiais metais lizingo bendrovių prašymų surasti dingusį turtą padaugėjo kelias dešimtis kartų. Per mėnesį saugos tarnyba gauna 20-30 tokių prašymų.

Dingusių automobilių, žemės ūkio technikos, gamybos įrangos tenka ieškoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Technika išgabenama ne tik Į Europos Sąjungos šalis, bet ir į Rusiją, Baltarusiją, kitas valstybes. Pavyzdžiui, norėdami paslėpti įrangą, nemokūs verslininkai įkuria fiktyvią bendrovę Rusijoje ir jai išnuomuoja įrengimus“, - pasakojo „Ekskomisarų biuro“ atstovas Stanislavas Grakas.

Užsienio šalyse paslėpto turto saugos tarnybos darbuotojai ieško per tose šalyse dirbančius savo partnerius.

S.Grakas įsitikinęs, jog išperkamosios nuomos būdu įsigytas turtas būtų saugomas labiau, jei už jo iššvaistymą įstatymai numatytų griežtesnę atsakomybę.

Kartais apsaugininkų surasta įranga ar žemės ūkio technika jau būna sudėvėta arba sugadinta. Dėl to bendrovės patiria nemažai nuostolių.

Įrangos netekusioms bendrovėms teisėsaugos pareigūnai paprastai liepia kreiptis į teismą ir pateikti civilinius ieškinius. „Jei automobilį pasisavino koks jaunas vaikinas, iš jo dar galima prisiteisti patirtą žalą - vistiek jis kažkada dirbs. O jei techniką praganė bendrovė, kuriai paskelbtas bankrotas, lieka tik skaičiuoti nuostolius“, - svarstė S.Grakas.

Kai kurie verslininkai dėl prarasto lizingo bendrovių turto neišvengia baudžiamosios atsakomybės. Vienerių metų laisvės atėmimo bausme šiemet buvo nuteistas vilnietis verslininkas Janas Kurickis, šiemet pagarsėjęs keistu savo poelgiu. Požeminėje banko „Swedbank“ aik6telėje jis pastatė automobilį-sprogmens imitaciją ir pareikalavo milijono eurų.

Statybų bendrovės „Inter Baltic Travel“ direktorių teismas pripažino kaltu dėl turto iššvaistymo.

Sustojus statyboms, Mūrininkų kaime (Vilniaus raj.) nesaugomoje teritorijoje jis be priežiūros paliko iš bendrovės „Parex faktoringas ir lizingas“ išsinuomotą krautuvą „Bob Cat S300“.

Krautuvas dingo, o „Bob Cat“ savininkams padaryta maždaug 58 000 litų žala iš verslininko buvo priteista civilinėje byloje. Teismas nusprendė, jog J.Kurickiui buvo patikėtas turtas, todėl jis privalėjo tinkamai jį saugoti. Verslininkas krautuvo neapdraudė, nors pagal nuomos sutartį privalėjo tai padaryti.

Maža to, šią brangią techniką praradęs J.Kurickis turėjo pranešti apie vagystę policijai ir turto savininkams, tačiau ir to nepadarė.