Po šio susitikimo per 10 dienų V.U. už neva suteiktą pagalbą
iš nukentėjusiosios dalimis per kelis kartus gavo 1950 litų.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir sakė, kad moteriai
prokuroru jis neprisistatinėjo ir jos neapgaudinėjo. Esą išeidamas
iš Generalinės prokuratūros pastato jis šnekėjo su anksčiau
nepažįstama moterimi, kuri pasakojo apie savo sugyventinio suėmimą
ir paprašė pagalbos. Nukentėjusiajai jis prisistatė Santariškių
klinikų gydytoju ir pasižadėjo tarpininkauti, kad dukra nebūtų
apgyvendinta Vaiko raidos centre.
Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad Vilniaus
apygardos prokuratūros vestibiulyje ją užkalbino nepažįstamas
vyriškis, kuriam ji papasakojo apie sugyventinio suėmimą. Vyriškis
pasisiūlė padėti išspręsti problemą ir prisistatė prokuroru. Po šio
pokalbio ji už pareiškimo prokuratūrai surašymą sumokėjo tariamam
Jančiauskui 150 litų. Po to su šiuo vyriškiu ji buvo susitikusi dar
5 kartus, mokėdama jam įvairias pinigų sumas.
Tariamo prokuroro susitikimai su nukentėjusiąja vyko
prokuratūrų, Pataisos inspekcijos, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės
teismo pastatuose.
Teismas, V.U. pripažindamas kaltu dėl sukčiavimo, rėmėsi
nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, slapta įrašytais telefono
pokalbiais.
Teismas taip pat iš nuteistojo priteisė 1950 litų
nukentėjusiajai turtinei žalai atlyginti.
Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus
apygardos teismui.