Šis epizodas ne iš siaubo filmo. Tai fragmentas iš naujosios Dailiaus Dargio knygos „Kruvinasis mafijos maršrutas”, kurioje žurnalistas nuodugniai aprašė ne tik apie klasikinės lietuviškos mafijos veteranus, bet ir jauną Panevėžio banditų kartą.
Lrytas.lt pateikia ištrauką, kurioje aprašomas kraupus jaunų banditų gaujos nusikaltimas iki šiol nagrinėjamas teisme, o įtariami žudikai vis dar nenubausti.
Kraupi egzekucija prie bažnyčios
2009 metų sausio 5 diena. Net 20 Panevėžyje ir jo apylinkėse gyvenančių jaunų vyrų nusprendė riteriškai suvesti sąskaitas su Aukštaitijos sostinės gyventoju 24 Dainiumi Siriūnu. Jaunas vyras Panevėžio policijai buvo žinomas. Tą vakarą sudarkytas jaunuolio lavonas aptiktas pačiame miesto centre, prie Kristaus Karaliaus katedros tvoros.
Šventoriuje sniegą kasę žmonės vėliau pasakos, kad matę bėgantį, agresyviai nusiteikusių gaujos vaikinų persekiojamą vyriškį, į kurį buvo šaudoma. Keliais šūviais iš šratinio ginklo į galvą pakirstam D. Siriūnui buvo skubiai suteikta medicininė pagalba, atlikta operacija. Jaunas vyras išgyveno savaitę – sausio 12-ąją jo gyvybė užgeso.
Žudikų paieškoms Panevėžio policija skyrė išskirtines pajėgas. Pirmieji įtariamieji egzekutoriai sulaikyti praėjus dviem savaitėms po nusikaltimo. Nepraėjus nė keturiems mėnesiams sulaikyta 20 įtariamųjų. Įdomiausia, kad visi įtariami žudikai – jauni. Net šeši jų tuomet buvo vos 17 metų, kiti jau sulaukę pilnametystės, vyriausiajam – 26-eri. Tiesa, prieš D.Siriūno nužudymą ne vienus metus būta kruvinų incidentų, bet Panevėžys dar niekada neregėjo tokios siaubingos ir aplinkinių įsiūtį sukėlusios žmogžudystės kaip ši. Jaunųjų banditų gaujos nusikaltimo byla tebenagrinėjama Panevėžio apygardos teisme.
Galima sakyti, kad jaunųjų žudikų gauja pratęsė kadaise šį Lietuvos miestą garsinusių Tulpinių tradicijas. Iš miesto prie Nevėžio kilusi ne viena kriminalinio Panevėžio persona, bet ryškiausiomis laikomos asmenybės iš Tulpinių kolektyvo.
Dešimtojo dešimtmečio viduryje vyrų iš Panevėžio Tulpių gatvės daugiabučių kvartalo pastangomis mieste gerokai padaugėjo smurto apraiškų.
„Toks jaunimas nesuvokia, kas anksčiau buvo Tulpiniai. Jiems niekada nėra tekę važiuoti bagažinėje. Tad jie nori būti kieti ir įrodyti, esą patys galingiausi, nesustabdomi. Jie yra labai riboto mąstymo. Per apklausas paklausti, kodėl tokia žmonių gausa dalyvavo sumušant vieną vaikiną, jie dažniausiai atsakydavo: „Visi mušė, todėl ir aš mušiau. Kadangi p... buvo, užtat taip ir pasielgėme su juo. Niekas nenorėjo būti jų pirmas, duodantis parodymus. Bet tokiam atsiradus, ši byla pajudėjo iš mirties taško“, – knygos autoriui pasakoja Darius Pliavga, Panevėžio rajono policijos komisariato viršininkas, mūsų susitikimo metu vilkėjęs tvarkinga policininko uniforma.
Prisiminęs didžiulio atgarsio pastaraisiais metais Panevėžyje sulaukusią žmogžudystę, jis kalbėjo nutaisęs susirūpinusią veido išraišką. Tiesa, jis pernelyg nesistebėjo gangsterių pasaulio karais, su kuriais pirmą kartą susipažino nepriklausomos Lietuvos pradžioje 1995 metais. Prieš tapdamas komisariato viršininku, jis nuolat dirbo kriminalinėje policijoje – kovos su organizuotu nusikalstamumu padaliniuose, iki 2009-ųjų vasario – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininku.
Jo kolega Panevėžio apskrities policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininkas Ramūnas Sarapas knygos „Kruvinasis mafijos maršrutas” autoriui D.Dargiui sakė, kad žiauriai pasielgusios jaunuolių gaujos nariai aktyviai dalyvavo persekiojant savo auką. Vėliau persekiojimas virto gaudynėmis, o galiausiai – kruvina egzekucija.
„Su juo buvo susidorota dviem kontroliniais šūviais į galvą – kaip klasikiniame mafijos filme, – tęsė pasakojimą apie jaunąją miesto banditų kartą nuo 1999 metų policijoje dirbantis tvirto sudėjimo, griežtų veido bruožų kriminalistas. – Atskleidžiant nusikaltimą paaiškėjo, kad anksčiau tarp neblaivaus jaunimo įvykęs konfliktas. Atrodo, kad keršyti nusprendę vaikinai mieste pamatė prieš tai vykusiose grumtynėse pastebėtą mašiną angliškais numeriais. Daug negalvodami jie nusprendė „rimtai pasišnekučiuoti“ su jos vairuotoju. Anksčiau Panevėžyje panašūs susidorojimai vykdavo koviniais „Makarov“ tipo, o dabar – šratiniais pistoletais.“
„Tai čeburekai, o ne mafija...”
Lietuvos organizuoto nusikalstamumą istoriją knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas” surašiusio autoriaus kalbinti pareigūnai prasitatė, kad per kratas sulaikytųjų kompiuteriuose kriminalistai aptiko nemažai nuotraukų, kuriose smulkaus sudėjimo, vaikiškų veido bruožų grupuotės nariai pozuoja vienas kitą šiltai apsikabinę, iki pusės išsirengę, rankose laikydami ne tik pigaus alaus „bambalius“, bet ir įvairius šaunamuosius ginklus.
„Pažvelgus į jų gležną kūno sudėjimą negalėtumei pasakyti, kad jie mėgsta ginklus. Bet šios nuotraukos darytos tais metais, kai jie tik formavosi kaip grupuotės nariai. Gaujos narių amžiaus vidurkis – 22 metai“, – kalbėjo nusikalstamo susivienijimo nuotraukas kompiuterio ekrane rodęs R.Sarapas, išvaizda primenantis holivudiniuose filmuose matytus bebaimius policininkus.
Anot D.Pliavgos, jaunųjų gangsterių aprangos kodas – „tipiškas panevėžietiškas stilius: džinsai ir juoda striukė“. „Bet tai greičiau čeburekai, o ne mafija“, – neslėpdamas ironijos apie šiuolakinius miesto banditus kalbėjo pašnekovas. – Dabartiniam generaliniam komisarui pristatėme, kaip atrodo šių dienų nusikalstamumas. Rodėme ir šias fotografijas. Manyčiau, aprangos stilius faktiškai nesiskiria nuo 1992 metų. Tik pasikeitę kai kurie drabužių gamintojų ženklai, pavadinimai.“
Kalbant apie Panevėžio gyventojus daugelį metų šiurpinusius Tulpinius, dauguma vertingos informacijos suteikusių buvusių ir esamų pareigūnų pageidavo būti neįvardytais. Galima sakyti, kad D.Pliavga ir R.Sarapas – bene vieninteliai nepabūgę prisitatyti.
Neprognozuojamo jaunimo išpuoliai
Knygos autoriaus kalbinti panevėžiečiai pareigūnai negalėjo konkrečiai atsakyti, kiek šiuo metu Panevėžyje veikia naujų, verta pripažinti, žiauresnių organizuotų nusikaltėlių kartos atstovų. Tačiau, pastebėję mano įtartiną žvilgsnį, pašnekovai nuramino, kad daugelio jų veiklos faktai gana greitai išaiškinami, grupuotės išsklaidomos.
„Šis nužudymas įvykdytas beveik prieš trejus metus. Dauguma jame minimų asmenų paleisti, tačiau pagrindiniai šauliai vis dar suimti. Galima sakyti, per tyrimą identifikavome gaujos struktūrą. Nustatyta, kad po metų taip buvo bandoma keršyti seniems skriaudikams“, – pasakojo R.Sarapas.
Anot jo, dažniausiai tokie išpuoliai prasideda tada, kai į Panevėžį lošti žaidimų automatais atvažiuoja Pasvalio jaunimas. „Panevėžiečiai sumuša atvykusį pasvalietį, o paskui tas sugrįžta su bendrais – keršija, atlupa savo užpuolikus. Pamenu, kažkada darėme reidą. Iš mieste įtartinai besiblaškančių vairuotojų surinkome nemažai lazdų, metalinių strypų. Atsivežėme jas, išdėliojome policijos komisariato kabinete. Patikėkite, jie užėmė nemažą dalį mūsų kabineto. Vėliau jaunuolių klausėme, ką jie ketino veikti su tais strypais. Šie mums atšaudavo: „Pareigūne, mes tik statybomis užsiimame, vakare po darbo namo važiavome.“ Manau, kad tą vakarą jie susiruošė į panašų žygį, kaip šis garsiai nuskambėjęs išpuolis prie bažnyčios. Atrodo, kad tą kartą mums pavyko išgelbėti kažkieno gyvybes.“
Kaip pasakojo šiuo metu Panevėžyje ir jo apylinkėse kriminalinius išpuolius stebintys pareigūnai D.Pliavga ir R.Sarapas, pastaraisiais metais jaunųjų miesto organizuotų nusikaltėlių gaujų nesutarimai sprendžiami pagal tokį scenarijų: sankryžoje sustoja automobilis, maždaug per 10–15 sekundžių tarsi iš po žemės išdygsta jauni užpuolikai, išsitraukia ginklus ar lazdas, sudaužo automobilį, sumuša jame buvusius žmones ir greitai išsiskirsto.
„Atvažiuojame, mašina be langų, tačiau liudininkų nėra. Nukentėjusieji išgelbėjami tik greitai sureagavusių pareigūnų dėka. Tiesa, jie atsisako duoti parodymus. Aptalžyti jaunuoliai mums pareiškia: „Aš jokių pretenzijų neturiu. Nieko nešnekėsiu“, – prisiminė R.Sarapas.
Kriminalisto teigimu, dabartiniais laikais tokių kovingai nusiteikusių jaunuolių sumažėjo. Anot jo, per 2011 metų pavasarį vykusį visuotinį gyventojų surašymą paaiškėjo, kad Panevėžys neteko apie 25 tūkstančių žmonių. Manoma, kad dauguma jų, tikėdamiesi gardesnio kąsnio, didesnių pinigų ir laisvės, ilgainiui emigravo iš Lietuvos.
„Tai prarastoji karta – daugelio tokių jaunuolių tėvai uždarbiauja Anglijoje. Namuose likę be dėmesio, šilumos, protingų patarimų, pamažu jie išauga jaunaisiais gangsteriais. Tokių šeimų Panevėžyje yra daugybė“, – aiškino vienas buvęs aukštas Panevėžio kriminalinės policijos darbuotojas, šiuo metu vadovaujantis kitokiomis priemonėmis su mafijos struktūromis kovojančiam padaliniui Vilniuje.
Tiesa, gerokai sumažintos ir mieste tvarką prižiūrinčios policijos pajėgos. Liūdnai skamba, bet šiuo metu Panevėžyje dirba tik 20 kriminalistų. „Nesu iš tų, kurie tik vadovauja pavaldiniams ir vengia išeiti iš šilto kabineto. Pats dalyvauju ir sulaikymuose, ir modeliuose – imituojant narkotikų, prostitučių paslaugų pirkimą“, – prisipažino R.Sarapas.
Galima paskaičiuoti, kad kiekvienam minėto skaičiaus kriminalinės policijos darbuotojų vidutiniškai tenka po 38 nusikalstamas veikas.
„Kartą mums rašė kolegos iš užsienio, kad vienoje Prancūzijos pakrantėje jau beveik nebeliko motorinių valčių variklių. Paaiškėjo, kad per jas lyg viesulas prasisuko aktyviai besidarbuojančių jaunųjų Pasvalio ilgapirščių gauja. Kai prancūzai savo akimis pamatė, kokio dydžio Pasvalio miestelis – jie gerokai apstulbo“, – pastebėjo R.Sarapas.
Banditai šaudė ir pareigūnus
Buvę ir esami Panevėžio policininkai sutartinai knygos autoriui sakė, kad šio Lietuvos miesto kriminalinė istorija yra labai audringa, o jame gyvenantys nusikaltėliai – itin prieštaringos asmenybės. „Tulpinių nevaržomo siautėjimo laikais Panevėžyje žmonės dingdavo kaip ufonautai. Juos pradanginę banditai, siekdami suklaidinti aukų artimuosius, specialiai skleisdavo melagingus gandus, esą pradingėlius kažkas matė miesto gatvėse ar girdėję apie jų išvykas į užsienį“, – kalbėjo vienas Vilniuje dirbantis prokuroras, kurį 1998 metais sprogimo Panevėžio prokuratūroje tyrimo pėdsakai pirmąsyk atvedė į šį miestą. Tačiau net prisidėjus sumaniems teisėsaugininkams šio paslaptingo sprogimo taip ir nepavyko atskleisti.
Bendrame kriminalinės Lietuvos kontekste Panevėžys išsiskiria tuo, kad jo apylinkėse užfiksuotas didžiausias vienai nusikalstamai gaujai priskiriamas kraupių nužudymų skaičius – iš viso jų priskaičiuota net 48.
Tulpinių gaujos įvykdytos žmogžudystės buvo tiriamos 42 sujungtose į vieną tyrimą bylose. Rasta 16 paslėptų asmenų lavonų. Šios bylos teismui buvo perduotos 2002–2006 metais, o kai kurios jų iki šiol tebenagrinėjamos.
Šalies teismuose įrodyta, kad kelis kartus iki gyvos galvos nuteistos Tulpinių trijulės A.Vertelkos, V.Baltušio ir Andriaus Andrušaičio vadovaujamo susivienijimo nariai Panevėžio regione, įvairiose Lietuvos vietose ir užsienyje 1993–2001 metais nužudė 31 žmogų, o su jais bendrininkavę Klaipėdos Gaidjurginių monstrai skirtingose šalies vietose ir užsienio valstybėse 1997–2000 metais įvykdė 17 žmogžudysčių. Nustatyti 43 įtariamieji (15 jų nužudyta pačių gaujų narių).
Tiesa, kai kurie su Tulpinių žudynių serija nuodugniai susipažinę pareigūnai sako esantys tikri, kad galutinai neištirtose bylose yra 10–15 asmenų nužudymų. Dar daugiau yra nežinia kur pradingusių miesto gyventojų, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su Tulpiniais.
„Tulpiniai ilgą laiką stebino aukų skaičiumi ir beprasmėmis žudynėmis. Jie žudė ir artimus draugus, ir savo talkininkus, padėjusius užkasti kitas aukas. Šie tipai, kurie dabar kartais išpūtę akis dėsto per televiziją, kad yra nekalti, nepaliauja stebinę ir toliau. Tai dar kartą patvirtina, kad jie manipuliuoja visais žmonėmis“, – kalbėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas A.Matonis.
Panevėžys – pirmasis miestas, kuriame žudikai nesibaimindami nutaikė ginklus net į aukščiausiuosius teisėsaugininkus, ilgamečius policijos profesionalus.
Iki šiol prie pagrindinio miesto policijos komisariato sienos pritvirtinta atminimo lenta vienam buvusių kovotojų su Tulpiniais. Joje skelbiama: „Čia dirbo komisaras Sergejus Piskunovas, 2000 metų lapkričio 5 dieną nužudytas nusikaltėlių”...
* * *
Daugiau apie Panevėžio miesto kriminalinę istoriją ir jo gyventojus šiurpinusius Tulpinių gaujos veteranus, kurie nuteisti iki mirties ir atlieka bausmę Lukiškių kalėjime, galite perskaityti naujame žurnalisto D.Dargio mafijos istorijų rinkinyje „Kruvinasis mafijos maršrutas”.