„Seniai tai buvo. Ateidavo vyrukai, pasiimdavo pinigų ir tiek“, - nedaugžodžiavo R.Sakalauskas. Verslininko R.Sakalausko valdyta bendrovė Kaune gamino parketą.
„Sako, „stogą“ turi? Sakau, turiu – neseniai naują, šiferinį užsidengiau“, - prisiminęs apie bendrovės patalpose pasirodžiusius vyrus teismo salėje juokavo verslininkas.
Teismui priminus ankstesnius parodymus, R.Sakalauskas surimtėjo.
Apytiksliai 1997 metais jo įmonės patalpose Metalo gatvėje, Kaune, pasirodė trys nematyti vyrai. Visi buvo apie trisdešimties metų amžiaus.
„Pasiteiravo, kaip sekasi, klausė, ar moku už apsaugą. Jie pareiškė, kad nuo šiol bus mano užnugaris ir mane saugos“, - ankstesnius verslininko parodymus citavo teisėjas.
R.Sakalauskas apie verslininkų užnugarius sakė žinoję iš spaudos ir nuogirdų. Taip pat patvirtino žinojęs, kas gresia už nemokėjimą. Tai galėjo būti ir patalpų padegimai, tyčiniai sumušimai, kiti pasikėsinimai.
R.Sakalauskas sakė su atėjusiais vyrukais suderėjęs gerą kainą. Tačiau tiksliai jos nepamenantis: „Sumos nebuvo labai didelės. Mokėdavau gal litais, o gal doleriais.“
Teisėjas, priminęs ankstesnius parodymus, patikslino – buvo suderėta 200 JAV dolerių suma.
R.Sakalauskas duoklę mokėdavo ne kiekvieną mėnesį, o su pertraukomis. Kartais nesumokėdavo visą pusmetį. Nereguliarūs mokėjimai buvo daromi iki 2000 metų. Iki to laiko verslininkas banditams sumokėjo apie 2 tūkst. dolerių.
Pas verslininką pasirodydavę žmonės keisdavosi. Su juo per dvejus metus pasikeisdami matydavosi apytiksliai aštuoni asmenys.
Prokurorui pasiteiravus, ar nusikaltėliai kaip nors prisistatė, iš kokios jie grupuotės, R.Sakalauskas atsakė, kad ne: „Stogas“ yra „stogas“. Saugumą žadėję vyrai tik davė telefono numerį, kuriuo reikėję skambinti, jei iškiltų nesklandumų ir pasirodytų kiti reketuotojai.
Verslininkas teisme tvirtino, kad apie Egidijaus Abariaus, Henriko Daktaro asmenis girdėjęs tik iš gandų ir spaudos. Asmeniškai su jais niekada nebuvo susitikęs. Apie tai, kad reketininkai buvo iš Daktarų nusikalstamo susivienijimo, R.Sakalauskas negalėjo patvirtinti.
Verslininkas prisiminė, kad per minimą laikotarpį buvo pasirodę vyrų ir iš kitų gaujų. Jie taip pat norėdavę pinigų. R.Sakalauskas tiesiog nurodydavo telefono numerį, kuriuo jiems reikėję pasiaiškinti. Išgirdę apie jau turimą užnugarį atvykėliai daugiau nebepasirodydavo bendrovės patalpose.
Sumokėjo parketu
Vienąkart vietoje įprastos piniginės duoklės, banditai paprašė parketo. Vienas vyrų užsiminė apie tai, kad jam namuose reikėtų parketo. Tuomet R.Sakalausko saugumas buvo įvertintas 30 kvadratinių metrų parketo.
R.Sakalauskas teisme patvirtino, kad jokių pretenzijų neturi. Dėl patirtos turtinės žalos jis nenorintis teistis. Jis sutinka tik dėl to, kad Daktarų gaujos byloje yra laikomas nukentėjusiuoju: „Juk patyriau reketą, turėjau mokėti pinigus dėl tariamos ramybės.“
Apie patirtą reketą žinojo tik verslininko žmona. Į policiją jis nesikreipė: „Nebuvo pasitikėjimo.“
Trečiadienį Daktarų teisme turėjo pasirodyti ir vienas Kauno kriminalinio pasaulio autoritetų Jonas Bielskis. Jis teismo sekretorei necenzūriniais žodžiais paaiškino, ką manantis apie teismo procesą, todėl neatvyksiantis.
Kadangi J.Bielskis į posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, jis į kitą posėdį bus atvesdintas priverstinai.