Kraupus nužudymas įvykdytas apie 17 val. 30 min. Kauno Šilainių rajone, prie Žiemgalių gatvėje esančio vaikų darželio "Vėrinėlis". Pasiimti vaiko atvykusio jauno vyro čia tykojo žudikai. Kai automobilis "Volkwagen Golf V" sustojo, prie jo pribėgo keli kaukėti vyrai ir į D.Čekaliną paleidę 5 šūvius skubiai pasišalino.
Nusikaltimą tirią Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai kartu su elitiniu Kauno Kriminalinės policijos padaliniu vadinamos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) pareigūnais.
Pasak pareigūnų, nužudytasis D.Čekalinas buvo gerai žinomas policijai, siejamas su organizuotu nusikalstamumu, tačiau nėra priskiriamas mieste dominuojančioms nusikaltėlių gaujoms.
Policijos teigimu, nusikaltimą matė nemažai liudininkų, tačiau jie pernelyg apimti šoko, kad šiuo metu tiksliai papaskotų, ką matę.
Neatmetama galimybė, kad nusikaltimą matė vaikai, mat šūviai nuaidėjo metu, kai tėvai paprastai pasiima savo atžalas iš vaikų darželio."Nusikaltimą matė nemažai žmonių, tačiau nuo patirto išgąsčio jie sunkiai gali nurodyti tyrimui reikšmingus faktus. Žmonės painiojasi, apie įvykį pasakoja skirtingai", - lrytas.lt sakė vienas Kauno policijos komisarų.
lrytas.lt žiniomis, vaikų darželiui "Vėrinėlis" vadovauja dainininkės Irmos Jurgelevičiūtės motina Zita Ona Jurgelevičienė.
Buvo pats teistas už nužudymą
D.Čekalinas policijai buvo gerai žinomas. 2006 metų pabaigoje jis tame pačiame
Šilainių rajone nušovė jį peiliu esą užpuolusį 27 metų
kaunietį Artūrą Pakašių.
Jauno vyro mirtimi pasibaigęs
konfliktas vyko vieno Šilainių daugiabučių kieme. Tuomet iš
legaliai laikyto pistoleto “Glock 19” D.Čekalinas į auką
paleido 11 šūvių, pats paskambino į policiją ir pranešė, kad
užpuolikas jį puolė peiliu bei sužeidė.
Pareigūnų žiniomis praeityje teisti kauniečiai
A.Pakašius ir D.Čekalinas buvo pažįstami, reguliariai
susitikdavo. Kas juos siejo, ligi šiol nėra neaišku.
Mįslinga ir ketvirtadienį nužudyto
D.Čekalino biografija. Šis kaunietis dar 1997-aisiais buvo teistas
už plėšimą, tačiau teistumui išnykus jis sugebėjo gauti
leidimą ginklui įgyti.
Turimais duomenimis, D.Čekalinas savo
pavardę yra keitęs net du kartus, 2002-aisiais jis buvo žinomas
kaip Burinovas, o vėliau pasiėmė žmonos pavardę ir tapo
Čekalinu.
Lrytas.lt šaltinių duomenimis,
D.Čekalinas buvo siejamas su Kaune veikiančiomis automobilių vagių
gaujomis, palaikė glaudžius ryšius su jų lyderiais.
Policijos ir nusikaltėlių bičiulio nužudymas - dar neišaiškintas
Šių metų kovą tame pačiame Šilainių rajone buvo nušautas prieštaringos reputacijos kaunietis, tiek su nusikaltėliais, tiek su aukštais policijos pareigūnais bendravęs Vidmantas Sadauskas.
Neoficialiai jis buvo vadinamas galimu tarpininku tarp Kauno šešėlinio pasaulio grupuočių ir teisėsaugos atstovų. Puse lūpų kalbėta, jog šis, nežinia kuo užsiėmęs asmuo galėjo būti ir kriminalistų informatoriumi. Tamsiai mėlynos spalvos mikroautobusu „VW Transporter“ tamsintais stiklais važinėjęs V.Sadauskas ypač gerai sutardavo su vieno Kauno Kriminalinės policijos padalinio pareigūnais.
Visuomenėje V.Sadauskas išgarsėjo 2009 metų pradžioje, kai nusprendė dalyvauti Lietuvos respublikos prezidento rinkimuose.
Kaunietis nesugebėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti be klaidų užpildytų pareiškinių dokumentų, jis suklydo įrašydamas savo pavardę. Be to, pretendentas nepanoro, kad visuomenei būtų žinoma jo šeimyninė padėtis, išsilavinimas, kokias kalbas jis moka.
Galiausiai anketą už V.Sadauską užpildė jį atlydėjęs advokatas Stasys Karvelis, nors tai turėjo padaryti jis pats.
V.Sadauskas stengėsi palaikyti glaudžius ryšius su kai kuriais žurnalistais, bandydavo tarpininkauti, kad spaudoje pasirodytų viena ar kita nusikalstamo pasaulio veikėją ginanti publikacija.
Verslininku save vadinęs kaunietis mėgdavo girtis galintis išspręsti įvairias problemas, susijusias tiek su nusikalstamu pasauliu, tiek ir su teisėsauga. V.Sadausko nužudymas iki šiol nėra išaiškintas, teisėsaugininkai buvo sulaikę du įtariamuosius, tačiau vėliau juos paleido.
Tapote įvykio liudininku? Pasidalinkite savo istorija su lrytas.lt (news@lrytas.lt).