Nelaukti svečiai: kaip jų neprisikviesti?

„Švenčių metu „dirbančius“ vagis galėtume skirstyti į du tipus: besibraunančius į tuščius namus ir įeinančius pro neužrakintas duris. Pirmieji ieško tuščių būstų, tikrina, ar šeimininkų tikrai nėra namuose, dažniausiai būna iš anksto suplanavę, į kuriuos namus brausis, koks bus grobis.

Antrajam tipui priskiriami vagys tiesiog eina per būstus ir klibina durų rankenas – radę neužrakintus namus užeina ir čiumpa pirmuosius pasitaikiusius vertingesnius daiktus: svečių ir šeimininkų rankines, pinigines, paltus, kailinius“, – atskleidžia „Ekskomisarų biuro“ Elektroninės saugos skyriaus vadovas Antanas Sakalauskas.

Į tuščius butus ar gyvenamuosius namus vagys dažniausiai braunasi šaudant fejerverkams – šventimo įkarštyje aplinkiniai dažniausiai neišgirsta dūžtančių stiklų ar kito įsilaužimo metu keliamo triukšmo.

„Rekomenduojame prieš išvykstant iš namų ne tik įjungti saugos sistemą, gerai užrakinti duris ir užsklęsti langus, tačiau patartina palikti nedidelį šviesos šaltinį – lempą virtuvėje ar koridoriuje. Vagys dažniausiai prisibijo lįsti į būstus, jeigu nėra tikri, kad šeimininkų nėra namuose. Taip pat galite užeiti pas kaimynus ir paprašyti, kad karts nuo karto jie užmestų akį į jūsų namus ir įsitikintų, ar viskas tvarkoje.

Žinoma, visuomet patariame neskelbti nepažįstamiems žmonėms, kur švęsite Kalėdas ar Naujuosius metus, nepasisakyti apie tai ir internete. Tokią informaciją vagys gaudo ne tik švenčių metu – jie visuomet laukia tinkamos progos įvykdyti suplanuotą nusikaltimą“, – sako specialistas.

Dar vienas scenarijus, kurio imasi neplanuotas vagystes vykdantys nusikaltėliai – apsilankymas neužrakintuose būstuose. Dažniausiai jie veikia Naujųjų metų išvakarėse ar mušant fanfaroms. Vagys tiesiog eina per visus gatvėje esančius gyvenamuosius namus ar laiptinėje esančius butus ir užsuka į „svečius“ pas tuos gyventojus, kurių namai neužrakinti.

Jei netyčia tarpduryje sutinka būsto šeimininką ar kitą žmogų, tiesiog mandagiai atsiprašo, pasako, kad ėjo į svečius pas kitą kaimyną ir ne ten pataikė, pasveikina su šventėmis ir keliauja toliau.

Paradoksalu, tačiau daug svečių sulaukiantys gyventojai tiesiog pamiršta atsargumą ir palieka neužrakintas ar praviras duris, dažnai tam „pasitarnauja“ ir alkoholis.

„Jei užsukus į butą pirmiausia griebiami prie durų esantys daiktai, tai nuosavuose namuose vagių „ganymosi“ plotai yra didesni: jei svečiai švenčia svetainėje, nevengiama prasprukti į miegamuosius ar kitus kambarius. Tada ir turto prarandama daugiau“, – sako A.Sakalauskas.

Specialisto teigimu, tokių vagysčių metu vagių nedomina buitinė ar elektroninė technika. Dažniausiai ieškoma greitai ir be pėdsakų realizuojamo turto: grynųjų pinigų ir brangenybių. „Yra pasitaikę atvejų, kai iš dviejų daugiabučiame name esančių laiptinių buvo apvogti 5 butai – vagys sulaukė dvyliktos valandos nakties ir perėjo per visus butus.

Buvo išneštos ne tik rankinės ar mobilieji telefonai, vagys susirinko ir kailinius, odines striukes“, – pasakoja specialistas.

Pasak jo, saugos sprendimas būtų labai paprastas: jei švenčiate namuose, paskirkite vieną šeimos narį, kuris galėtų atsakingai prižiūrėti ir visuomet įsitikintų, ar namų durys užrakintos. Taip pat patartina įsistatyti užrakto sklendę, kuri užsklendus duris automatiškai užkerta durų spyną.

Nors švenčių metu nuo vagių dažniausiai nukenčia miegamųjų rajonų gyventojai, miesto centre taip pat pluša į prekybos bendroves besikėsinantys įsilaužėliai.

Jie naudojasi spūstimis keliuose, kada gyventojai vyksta žiūrėti fejerverkų ar sveikinti vieni kitų, nes būtent tuo metu policijai ar saugos tarnybos patruliui yra sudėtingiau atvykti į įvykio vietą, didesnė tikimybė, kad nebus sureaguota akimirksniu.

Be to, švenčių metu policijai ir taip netrūksta gyventojų iškvietimų.

„Švenčių metu skiriame papildomus greitojo reagavimo ekipažus, budinčius centrinėse miestų gatvėse. Taip pat gausiname gyvenamuosiuose rajonuose patruliuojančių darbuotojų skaičių. Žinome, kuriose vietovėse dažniausiai įvyksta incidentai ir tinkamai išdėstę ekipažus užtikriname, kad į iškvietimo vieta darbuotojai atvyktų per keliolika sekundžių“, – sako A. Sakalauskas.

Tamsūs vakarai ir parduotuvėse, renginiuose ar visuomeniniam transporte gausiai besiburiuojantys žmonės traukia ir kišenvagių žvilgsnius. Specialisto teigimu, kišenvagiai taip pat dirba arba ekspromtu – tiesiog lenda į kišenes, pjauna rankines, arba veikia suplanuotai poromis – nusižiūri potencialią auką, vienas užkalbina ar kitaip bando nukreipti dėmesį, o kitas imasi darbo.

„Pastebėjus kišenvagį reikia tiesiog pradėti šaukti ir nebijoti jo vytis. Kišenvagiai dažniausiai yra bailūs, jie nėra smurtautojai.

Užklupti jie meta savo grobį dėl vienos labai paprastos priežasties: žmogus pirmiausia paima numestą piniginę ir tik tada puola vytis. Kol jūs paimate savo piniginę, kišenvagio ir pėdos būna ataušusios.

Nuo kišenvagių galite apsisaugoti tik būdami budrūs, nesinešiodami brangių daiktų galinėje kelnių kišenėje ar atsegtame rankinuke. Jei pastebite, kad nepažįstamas žmogus labai įkyriai bando išlaikyti akių kontaktą, apsidairykite, ar kitas asmuo tuo metu nėra įnikęs į jūsų kišenes“, – pataria „Ekskomisarų biuro“ specialistas.

AB „Lietuvos draudimas“ bendradarbiaudamas su Kalėjimų departamentu inicijavo nuteistųjų apklausą, kurioje dalyvavo bausmę už vagystes atliekantys nuteistieji.

Apklausos duomenys parode, kad pinigai, banko kortelės (76 proc.), papuošalai bei juvelyriniai dirbiniai (73 proc.) yra populiariausi vagių dėmesio objektai.

Antra pagal populiarumą iš butų bei namų vagiamų daiktų grupė – mobilieji telefonai (55 proc.), nešiojamieji ir stacionarūs kompiuteriai (51 proc.), video ir garso aparatūra (47 proc.), buitinė technika (37 proc.) bei fotoaparatai (33 proc.). Ši prekių grupė yra populiari dėl galimybės greitai ir lengvai jas realizuoti. Lengva realizacija taip pat skatina vogti kailinius drabužius (19 proc.) ir dviračius (17 proc.).

Vagys gerai žino ir slaptavietes, kuriose žmonės slepia pinigus, juvelyrinius dirbinius ir kitus brangius daiktus. Pusė respondentų nurodė, kad žmonės dažniausiai vertybes slepia drabužių spintose, 46 proc. – seifuose ir dar 23 proc. – lovose. Apklaustųjų atsakymuose nurodyta ir daugiau skirtingų vietų, kuriose žmonės slepia pinigus. Kai kurios jų – juokingos: gėlėse, karnizuose, po kilimais.