Tvarkyti juodąją buhalteriją – nesunkus ir pelningas darbas.
Penktadienį Vilniaus apygardos teisme apklaustas kelis naktinius klubus valdžiusios bendrovės kasininkas atskleidė, jog dirbdamas valandą per dieną kas mėnesį gaudavo 1000 litų.
Neoficialiai įdarbintas kasininkas apie 7 valandą ryto atvykdavo į bendrovės biurą Vytenio gatvėje ir paimdavo vokus, kuriuos jau būdavo suvežę iki 6 valandos ryto dirbančių naktinių klubų „Eden Club Gold”, „Eden Club”, „Eden Club 3” ir „Waterworld” administratoriai.
Juose būdavo per naktį uždirbti pinigai ir rašteliai, kuriuose nurodyta, kiek sumokėta šokėjoms ir kiek jos liko skolingos klubams.
Sekė, kad neliktų skolingos
„Šokėjos nuomojosi sukneles, batelius, taip pat kosmetiką. Už šiuos daiktus būdavo išskaičiuojama iš jų uždarbio”, – pasakojo kasininkas.
Patikrinti, ar šokėjos neliko skolingos, buvo pagrindinis vilniečio darbas. Kiekviename naktiniame klube kas naktį klientus linksmindavo 5–6 moterys.
Suskaičiuotus pinigus kasininkas sudėdavo į seifą. Iš jo kas mėnesį buvo paimama 15 tūkstančių litų darbuotojų atlyginimams.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad naktiniai klubai, kuriuose dvejus metus klestėjo prostitucija, priklausė dviem bendrovėms.
Į juodąją kasą suplaukdavo abiejų bendrovių pinigai, kurie likdavo neteisingai užpildžius pajamų deklaracijas, nuslėpus mokesčius.
Teigiama, kad iš prostitucijos ir apgaulingos buhalterinės apskaitos šios bendrovės uždirbo apie 800 tūkstančių litų.
Studentai uždarbiu nesiskundė
Kaip buvo skaičiuojami pinigai, teisme aiškino ir keli šiuose klubuose dirbę apsaugininkai.
Vienas jų atskleidė, kad nuo sumos, kurią klientai sumokėdavo grynaisiais pinigais, apsaugos darbuotojams kasnakt likdavo 2 procentai.
Jie darbuotojams buvo sumokami mėnesio pabaigoje.
Anot vieno liudytojų, kas mėnesį jis gaudavo nuo 100 iki 400 litų. Oficialiai apsaugininkai dirbo už minimalų atlyginimą.
Teisme liudiję apsaugininkai tuomet buvo studentai, todėl toks atlyginimas juos tenkino.
Keturias paras dirbę ir po keturias poilsio dienas turėdavę apsaugos darbuotojai turėdavo nemažai pareigų. Jiems reikėdavo ne tik pakabinti klientų paltus, paimti mokestį už įėjimą į klubą, bet ir užregistruoti, kelintą valandą kiek žmonių atėjo.
Prieš pažymėdami, kad klubo lankytojas išėjo namo, jie patikrindavo, ar jis sumokėjo už visas paslaugas.
Nors striptizo klubuose per naktį vidutiniškai apsilankydavo tik penki klientai, jie palikdavo nemažai pinigų.
Įėjimas į šiuos klubus kainuodavo 80–100 litų, už valandą su šokėja uždaroje patalpoje jie mokėdavo 1000 litų, 15 minučių šių paslaugų kainuodavo 300 litų.
Privatus šokis ir sūkurinė vonia kainavo 1500 litų. Tokias sekso paslaugas teikusioms šokėjoms likdavo 400 litų.
Poilsis – meilės guolyje
Sumokėję 450 litų, lankytojai šokėją galėdavo išsivesti į viešbutį. Išėjimo laiką fiksuojantiems apsaugininkams būdavo sakoma, jog jie eina į diskoteką ar į restoraną. Tai būdavo vadinama eskortavimo paslauga.
Apsaugininkais tuomet dirbę vyrai teigė nežinoję, ką uždaruose kambariuose su merginomis veikė privatų šokį užsisakę klubų lankytojai.
Nors vienas jų ikiteisminio tyrimo metu buvo atskleidęs, kad ir darbuotojai, ir klubų administracija žinojo, jog uždarose patalpose buvo teikiamos sekso paslaugos.
Buvę klubų darbuotojai pasakojo, kad prabangiai įrengtuose kambariuose buvo sofa, stalelis, dušas, kai kuriuose – sūkurinės vonios.
Vienas apsaugininkų teigė, kad tuomet, kai nebūdavo lankytojų, tuose kambariuose jiems būdavo leidžiama pamiegoti.