Į skandalingą istoriją tuometis Utenos rajono savivaldybės tarybos narys bei Seimo nario konservatoriaus Edmundo Pupinio padėjėjas G.Gaižauskas įsipainiojo 2009 metų kovo mėnesį.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta,kad G.Gaižauskas jam priklausančiose patalpose įkurtoje konservatorių partijos būstinėje keletą kartų trims vaikų globos namų auklėtiniams kompiuteryje rodė pornografines nuotraukas bei filmą, kuriame vaizduojamas lytinis aktas.
Apie nederamą elgesį su 12–15 metų auklėtiniais – dviem mergaitėmis ir berniuku – teisėsaugos pareigūnams pranešė Utenos vaikų globos namų administracija.
Pasitraukė iš politikos
Pradėjus ikiteisminį tyrimą politiko namuose ir darbe buvo atliktos kratos. Jų metu G.Gaižausko kompiuteryje iš tiesų buvo rasta pornografijos.
Be to, šio Utenos gyventojo namuose buvo aptikti 52 šoviniai, kuriems laikyti jis neturėjo leidimo.
2009 metų balandžio pradžioje pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo baigtas tik 2010 metų kovo pabaigoje.
Apklausti visus šio proceso dalyvius, atlikti kitus būtinus veiksmus ilgai netruko, tačiau kelių ekspertizių išvadų tyrėjams teko laukti beveik metus.
Baigus šį tyrimą G.Gaižauskui buvo pateikti kaltinimai mažamečių tvirkinimu, disponavimu pornografinio turinio medžiaga, taip pat neteisėtu šaudmenų laikymu.
Tuomet vyriškis pasiprašė atleidžiamas iš Seimo nario padėjėjo pareigų, sustabdė narystę konservatorių partijoje ir atsisakė rajono tarybos nario mandato.
Kratėsi tvirkintojo etiketės
G.Gaižauskas teisme kategoriškai neigė kaltinimus vaikų tvirkinimu. Uteniškis aiškino, kad prie jam priklausančio pastato, kuriame įsikūrusios įvairios įstaigos ir parduotuvės, nuolat sukiojosi vaikų globos namų auklėtinių.
Tad jis tiesiog pagailėjo šių našlaičių – davė pinigų. Po to tie vaikai kelis kartus buvo užėję į ten įsikūrusią konservatorių partijos būstinę.
Legaliai turintis savigynai išduotą pistoletą G.Gaižauskas sakė, kad šaudmenys, kurių neteisėtu laikymu jis kaltinamas, tėra mažo kalibro šoviniai, užsilikę nuo senų laikų.
Pasitraukęs iš politikos G.Gaižauskas sakė tapęs bedarbiu, besiverčiančiu iš nekilnojamojo turto nuomos.
Vyriškis portalui „lrytas.lt“ džiaugėsi bent tuo, kad jo dėl kilusio skandalo nepasmerkė šeima – žmona ir du bebaigiantys studijas sūnūs, nenusigręžė draugai.
„Silpną žmogų sunkumai sugniuždo, o stiprų – dar labiau sustiprina”, – filosofiškai aiškino G.Gaižauskas.
Kaltinimų neatsikratė
Šiemet vasario mėnesį Utenos rajono apylinkės teismas G.Gaižauską pripažino kaltu. Jam buvo skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. Nuteistajam taip pat buvo uždrausta artintis prie nukentėjusiais pripažintų vaikų, jis įpareigotas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Utenos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas mažamečių interesus, buvo pateikęs 40, 20 ir 20 tūkstančių litų civilinius ieškinius nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismas ieškinius tenkino tik iš dalies, ir trim nukentėjusiems vaikams priteisė sumokėti keturis tūkstančius 800 litų: vienam – 3000 litų, antrajam – 1000 litų ir trečiajam – 800 litų.
Pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs ir baudžiamojo poveikio priemonę – vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Patvirtinęs prokurorų kaltinimus, tarp jų ir dė; mažamečių tvirkinimo, už šią padarytą nusikalstamą veiką teismas bausmę paskyrė pagal tuo metu galiojusį Baudžiamojo kodekso 153 straipsnį (įstatymo, galiojusio iki 2010 m. liepos 20 d., redakcija). Dabar už mažamečių tvirkinimą gali būti baudžiama griežčiau – numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų