Pavojus verslui - tikras ir tyčinis bankrotas

Klastodami dokumentus, grupuotės nariai buvo įkūrę keletą fiktyvių bendrovių, kurios internete siūlydavo krovinių pervežimo paslaugas. Įvairiose Europos šalyse bendrininkų turėję grupuotės nariai sekdavo skelbimus, kuriose įvairios bendrovės ieškodavo krovinių vežėjų. Savo paslaugas pasiūlę aferistai su įvairių ES šalių prekių gamintojais sudarydavo sutartis ir įsipareigodavo jas nugabenti į nurodytą vietą.

Tačiau į skirtingose Europos Sąjungos šalyse esančias parduotuves jie taip ir nenukeliaudavo. Kroviniai būdavo atgabenami į Lietuvą. Penkis grupuotės narius su ką tik atgabentais kroviniais spalio mėnesį sulaikę pareigūnai praėjusią savaitę susekė dar vieną jų bendrininką.

Jo namuose buvo rasta prekių, kurių vertė - apie 70 tūkstančių litų. Tai - Latvijos bendrovei priklausantis medvilnės krovinys ir iš Olandijos atgabenti automobilių varikliai.

Pareigūnų žiniomis, sukčiavimo būdu pasisavintas prekes jie planavo parduoti Lietuvoje. Jei jiems būtų tai pavykę, nusikaltėliai galėjo uždirbti kelis milijonus litų.

„Šie nusikaltėliai nuolat tobulėja. Apie savo paslaugas jie skelbia taip, kad sukeltų kuo mažiau įtarimų ir teisėsaugos pareigūnams, ir paslaugų užsakovams“, - apie ne pirmą kartą įkliuvusius aferistus pasakojo kriminalistai.

Į panašias kitų šalių sukčių pinkles yra patekę ir Lietuvos verslininkai. Kai kuriems jų išvengti nuostolių padėjo saugos tarnybų surinkta informacija.

„Esame išgelbėję milijonines sumas, kurias patiklūs lietuviai jau buvo pasiruošę sumokėti už prekes, kurios niekad nebūtų pateiktos. Suteikėme pagalbą verslininkams, ieškantiems verslo partnerių ar besiruošiantiems tiekti prekes ir paslaugas tik įmonių registre egzistuojančioms įmonėms. Tačiau jų nurodytais adresais jau buvo pradėti griauti pastatai“, - pasakojo saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ vyresnysis specialistas Edmundas Rutkauskas.

„Ekskomisarų biuro“ specialistai ne kartą yra nustatę nesąžinigus klientus, kuriuos jie vadina „investuotojais į verslą“. Tai žmonės, kurie sudarydami verslo sandorius, bando išgauti svarbios informacijos apie įmonės finansus, verslo plėtros planus.

Įmonių vadovai dažnai susiduria ir su verslo partneriais, kurie net neplanuoja visiškai atsiskaityti už paslaugas ir dar prieš sandorį yra paruošę bankroto schemas. Įrodyti tyčinio bankroto beveik neįmanoma, todėl jie planuoja dingti iš verslo horizonto.

Bijodami patekti į tokias pinkles, verslininkai taip pat kreipiasi į saugos tarnybos darbuotojus, kad jie atliktų verslo aplinkos analizę. E.Rutkauskas pasakojo, jog bendrovių patikimumo lygis nustatomas, atsižvelgiant į jų turimą turtą, skolas valstybei, kitoms bendrovėms, įsipareigojimų kredito įstaigoms vykdymą. Specialistai domisi teismą pasiekusiomis bylomis, kuriose bendrovės laikomos atsakovėmis.

Nemažai verslininkų nepatogumų patyrė ir dėl ekonominių sąlygų nulemto įmonių bankroto. Užstrigo atsiskaitymai už pateiktas prekes, žaliavas, paslaugas. Dalis verslo partnerių tapo nemokūs.

Vien 2010 metais bankrotą Lietuvoje skelbė 1635 verslo įmonės. Tarp jų buvo nemažai statybos, žemės ūkio bendrovių. Toks likimas ištiko ir daug smulkių jiems įvairias paslaugas teikusių bei įrangą tiekusių smulkių įmonių. Nemažai įmonių tapo nemokios po banko „Snoras“ bankroto.

„Situacija versle keičiasi, kaip ir gyvenime, todėl šimtaprocentinių garantijų dėl verslo saugumo, deja, niekas duoti negali“, - kalbėjo E.Rutkauskas.

Kilus įtarimų dėl verslo partnerių mokumo, „Ekskomisarų biuro“ specialistai verslininkams pataria sutartyse griežtinti atsiskaitymo už patiektą produkciją sąlygas, trumpinti mokėjimų atidėjimų terminus. Į saugos tarnybą besikreipiantiems klientams specialistai pataria ir patiems griežtai laikytis sutartyse numatytų įsipareigojimų, pasirašyti paslaugų suteikimo ir gavimo aktus, kitus būtinus dokumentus.

Kiekvieną kartą neįvykdžius sutartyje numatytų įsipareigojimų, patariama raštu pareikšti pretenziją kaltajai pusei. Galima reikalauti, kad už prekes ir paslaugas jie sumokėtų iš anksto, pasirašytų vekselius.

Įmonių patikimumą tikrinančių saugos tarnybos specialistų paslaugomis kai kurie verslininkai naudojasi nuolat. Kai kurie jų šias paslaugas užsisako 2-3 kartus per metus.

Artėjančio nemokumo požymiai

Verslininkams turėtų kilti įtarimų, jei įmonė, su kuria jie bendradarbiauja:

pradeda laiku nemokėti įmokų Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Pradeda strigti atsiskaitymai su tiekėjais.

Vėluoja atlyginimai darbuotojams, mažinamas jų skaičius, iš darbo išeina ilgamečiai pardavimų vadybininkai.

Įmonės vadovai neatsako į telefono skambučius.

Steigiama panašaus profilio ir pavadinimo nauja gamybinė įmonė, į kurią vėliau galimai bus perkeliamas verslas.