Buvo nustatyta, kad nuteistoji, siekdama neatlygintinai įgyti Vilniuje esantį laisvos valstybinės žemės fondo didelės vertės žemės sklypą, suklastojo Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimą. Jame buvo įrašai apie neva iki 1940 metais turėtą žemę. Taip pat buvo suklastoti ir kiti reikalingi valstybinių įstaigų dokumentai. Jie buvo pateikti teismui juridiniam faktui nustatyti, o vėliau Vilniaus apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės.
2008 metų kovo 21 dieną Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas buvo priėmęs išteisinamąjį nuosprendį J.Butėnaitės atžvilgiu, tačiau prokurorai su tokiu teismo sprendimu nesutiko.
Buvęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, gindamas viešąjį interesą, buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, kuriais J.Butėnaitei buvo neteisėtai atkurta nuosavybė, bei sandorius. Taip pat prašė taikyti restituciją ir valstybei grąžinti neteisėtai pagrobtas žemes.
Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo priimtą sprendimą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. J.Butėnaitė buvo nuteista laisvės atėmimu ketveriems metams, taip pat nuspręsta iš jos išieškoti 143 tūkst. Lt konfiskuotiną pinigų sumą, lygią nusikalstamu būdu gautų ir vėliau parduotų žemės sklypų pardavimo kainai.
Pasak valstybinį kaltinimą byloje palaikiusios Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės, J.Butėnaitė už analogiškas veikas jau buvo teista 2004 metais. Jai buvo skirta laisvės atėmimo (4,3 m.) bausmė, tačiau teismui pritaikius Amnestijos įstatymą kaltinamoji nuo jos buvo atleista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.