Naujų priemonių ieškoma siekiant nedidelėmis investicijomis padidinti vaikų ir turto saugumą.
Saugos paslaugas švietimo ir ugdymo įstaigoms teikianti UAB „Ekskomisarų biuras“ skaičiuoja, kad šiuo metu tokiomis paslaugomis naudojasi apie 60 Lietuvos mokyklų, darželių, lopšelių ar kitų vaikų ugdymu ir švietimu besirūpinančių įstaigų.
Neseniai bendrovė pasirašė sutartį su Trakų rajono savivaldybe – visoms rajone esančioms ugdymo ir švietimo įstaigoms teiks saugos ir techninio aptarnavimo paslaugas. Antano Sakalausko, bendrovės Elektroninės saugos skyriaus vadovo, teigimu, dažniausiai ugdymo įstaigos pradeda naudotis technologiškai paprastu sprendimu – pavojaus mygtuku.
Nedidelės investicijos
„Švietimo ir ugdymo įstaigoms pavojaus mygtuko įrangą – stacionarius ar nešiojamus pavojaus mygtukus su radijo bangų ar GPS siųstuvais – suteikiame nemokamai. Taikome tik simbolinį mėnesinį mokestį, o greitojo reagavimo paslauga, kai saugos darbuotojai atvyksta į objektą paspaudus pavojaus mygtuką, papildomai nekainuoja.
Pavojaus mygtukai dažniausiai įrengiami pas budintįjį asmenį arba raštinėje.
Iškvietimų sulaukiame ir dienos metu, kai vyksta pamokos ar užsiėmimai, ir vakarais – per diskotekas ar naktį braunantis vagims“, – sako A.Sakalauskas.
Specialistas vardija atvejus, kai pavojaus mygtuką paspaudę ugdymo įstaigų darbuotojai pagalbos kvietėsi ir pastebėję įtariamai narkotines medžiagas platinančius asmenis.
„Ne kartą mūsų darbuotojai yra sulaikę į mokyklos kompiuterių klasę įsibrovusius vagis – mokykloje budėjęs sargas neišgąsdino vagių, o paspaudė pavojaus mygtuką, todėl operatyviai atvykę saugos darbuotojai juos užklupo nusikaltimo vietoje ir sulaikė.
Pavojaus mygtukas – daug investicijų ir lėšų nereikalaujantis sprendimas, tačiau patogus tuo, kad gavęs iškvietimo signalą greitojo reagavimo ekipažas atvyksta nedelsiant – patruliuojantiems saugos darbuotojams iš karto pranešamas objekto adresas, nurodomos greičiausias maršrutas, pateikiamos kitos būtinos detalės ir koordinatės.
Pavojaus mygtuką išbandžiusios ugdymo įstaigos palaipsniui pereina prie kitų saugos sprendimų – diegia elektroninės saugos, vaizdo stebėjimo sistemas, budinčius darbuotojus keičia saugos tarnybų specialistai“, – teigia „Ekskomisarų biuro“ atstovas.
Sargai – per brangu
A.Sakalauskas atskleidžia, kad vis daugiau mokyklų atsisako savo sargų, nes juos išlaikyti yra per brangu. Skaičiuojama, kad trijų etatinių sargų išlaikymas, mokant minimalų atlyginimą, atsieina mažiausiai 4 tūkst. litų per mėnesį.
Saugos tarnybos teikiamos fizinės ar elektroninės saugos paslaugos kainuoja kelis kartus mažiau.
Tuo labiau, kad ugdymo įstaigos samdomi darbuotojai, priešingai nei saugos paslaugas teikianti saugos tarnyba, neprisiima atsakomybės už dingusį ar pavogtą turtą.
„Darželiuose itin praverčia vaizdo stebėjimo sistemos. Juk dažniausiai nuo chuliganų ir vagių nukenčia darželio kieme laikomas turtas – vaikų žaidimo aikštelių inventorius, pastatų sienos, pavėsinės ar poilsiui skirti pastai. Įdiegus vaizdo stebėjimo sistemas galima užkirsti kelią vandalams vos tik jie įsibrauna į teritoriją – nubaidyti juos paleidus garso sireną ar prašnekus per garsiakalbį.
Jeigu piktavaliai vis tiek ima niokoti turtą, atvyksta saugos tarnybos darbuotojai, sulaiko nusikaltimą darančius asmenis ir perduoda juos teisėsaugos darbuotojams“, – sako Elektroninės saugos skyriaus vadovas.
Bendrovės atstovo teigimu, dažniausiai saugos tarnybos su ugdymo įstaigomis bendradarbiauja ne siekdamos pelno, o skatinamos socialinių paskatų: „Tokių įstaigų saugojimas pelno mums neatneša. Esame socialiai atsakinga įmonė ir norime padėti sunkius laikus išgyvenančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms, todėl darželiams, mokykloms, ugdymo centrams taikome simbolinius paslaugų teikimo mokesčius. Tiesiog norime, kad vaikai būtų saugesni.“