Sukčių taktika išliko ta pati – svarbiausia telefonu pasakyta žinia iškart priblokšti žmogų.
Pastaruoju metu nemažai šiauliečių pakėlę telefono ragelį išgirdo, kad kalbasi ir su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ar kokio nors banko darbuotoju.
Tikra ar išgalvota pavarde prisistatę aferistai dėl „pareigūno“ skambučio sunerimusius pašnekovus dar labiau išgąsdindavo pareikšdami, kad jų banko sąskaitos yra naudojamos pinigams plauti ar kitoms neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti.
Pareigūnais apsimetę sukčiai jais patikėjusiems pašnekovams paaiškindavo, kad nusikalstamą veiką reikia nedelsiant nutraukti padiktavus internetinės bankininkystės kodus ir slaptažodžius.
Sukčiais patikėję žmonės norėdami įrodyti, kad yra sąžiningi, gan lengvai aferistams suteikdavo juos dominančią informaciją.
Pasinaudodami išgautais internetinės bankininkystės duomenimis aferistai ištuština ant jų jauko užkibusių žmonių banko sąskaitas sąskaitos savininko vardu paima kreditų.
Telefoninių sukčių žinia apie neva per jos banko sąskaitą vykdomą pinigų plovimą patikėjusi 42 metų radviliškietė patyrė 4300 litų nuostolį.
Aferistai šios moters vardu iš greitųjų kreditų bendrovės paėmė 2 900 litų kreditą, kuris akimirksniu buvo pervestas į kitą sąskaitą ir pasisavintas. Radviliškietė neteko ir banko sąskaitoje laikytų 1 400 litų.
Neseniai telefoninių sukčių skambučių sulaukusi 58 metų joniškietė, pakėlusi telefono ragelį, išgirdo, kad jai skambina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojas, tiriantis „Snoro“ banko sukčiavimo bylą.
Moteris kaip per išpažintį išklojo visus internetinės bankininkystės duomenis. Sukčius, pasinaudojęs išgautais duomenimis jau kėsinosi moters vardu paimti kreditą. Tačiau įgyvendinti šių kėslų aferistui nepavyko tik dėl to, kad greitai atsitokėjusi joniškietė suskubo kreiptis į policiją.
Nuo finansinių aferų tyrėjais prisistačiusių telefoninių sukčių vos nenukentėjo ir 65 metų šiaulietė.
Iš pradžių patikėjusi, jog jai skambina policijos pareigūnas, moteris pasakė jam visus duomenis, sudarančius prieigą internetu prie jos banko sąskaitos. Tačiau netrukus atsitokėjusi ir įtarusi, kad galbūt pateko į sukčių pinkles, šiaulietė savo banko sąskaitą užblokavo.
„Policijos pareigūnai įspėja, kad asmens elektroninės bankininkystės duomenys yra konfidenciali informacija ir nei policijos, nei jokios kitos institucijos, net ir banko, kuriame yra jūsų sąskaita, darbuotojai, jų telefonu neprašys.
Jei kada nors ir iškiltų tokia būtinybė, tai Jūs būtumėte pakviesti atvykti į tą instituciją ir situaciją aiškintumėtės vietoje. Tai tikrai ne telefoninis pokalbis.
Ir jei kas nors telefonu, prisistatęs kad ir Specialiųjų tyrimų tarnybos ar Valstybės saugumo departamento darbuotoju, bandys išklausti Jūsų elektroninį atpažinimo kodą ar 24 kortelės slaptažodžius bei sąskaitos numerį, ramiausiai dėkite ragelį, palinkėję savo pašnekovui neieškoti kvailių. Žinokite, tai – sukčius“, - portalui lrytas.lt sakė G.Smagriūnienė.
Dar vienas, pastaruoju metu vis dažniau telefoninių sukčių internetinės bankininkystės duomenų išviliojimui pasitelkiamas būdas – darbo pasiūlymi.
Aferistai skambina žmonėms, laikraščiuose ir internete pasiskelbusiems, jog ieško darbo.
Tariamo darbdavio pasiūlymas visada būna gundantis - kad žmogus greičiau apsispręstų, siūlomas avansas už darbą ir neva tuo tikslu prašoma internetinės bankininkystės duomenų.
„Atminkite, pinigams pervesti tikrai nereikalingi jūsų atpažinimo kodai ir visi 24 kortelės slaptažodžiai. Be to, nė vienas darbdavys, nepirks katės maiše. Tik sukčius, nematęs būsimo darbuotojo, gali siūlyti būsimo atlyginimo avansą“, - perspėjo G.Smagriūnienė.