Jos specialistai, atlikę operatyvų patikrinimą, nustatė, kad
neapskaitytas darbo užmokestis Ozo gatvėje esančiame restorane
„Seklyčia“ mokėtas 2011 metų kovo-gegužės mėnesiais. Šiuo
laikotarpiu restoranui vadovavo pati „EP Investicija“ savininkė,
kuriai priklauso ir minėtas restoranas.
Restorane dirbančių virėjų, pagalbinės darbuotojos, pardavėjos-administratorės ir padavėjos teigimu, už gaunamą atlyginimą niekur pasirašyti nereikėjo.
Tiesiogiai su I.B. tartasi ir dėl darbo laiko, vietos,
priemonių. Darbo užmokesčio sumas direktorė tiesiog užrašydavo
ant lapo, o pinigus leisdavo paimti iš kasos. Šie darbuotojų
liudijimai rodo, kad pati įmonės direktorė I.B. spręsdavo su darbo
apmokėjimu susijusius klausimus.
Tuo metu su Vilniaus apygardos teismo sprendimu nenorėjusi
sutikti I.B. savo apeliaciniame skunde teigė nesuvokianti daromų
pažeidimų pobūdžio ir esmės. Ji esą analogiško darbo su
užmokesčio išmokėjimu įmonėje dirbantiems darbuotojams nėra
dirbusi, be to, neturi tokio pobūdžio darbui reikalingo
išsilavinimo.
„Viešojo maitinimo įstaigos, kurių darbuotojams mokami maži
atlyginimai, vertinamos kaip rizikingos, atlyginimus ar dalį jų
galinčios mokėti vokelyje, todėl jos nuolat stebimos“, - teigia
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas
Marius Žemgulis.
Šiuo metu ypatingo mokesčių inspektorių dėmesio susilaukia
tos įmonės, kurių mokamas vidutinis apskaitytas darbo užmokestis
mažesnis kaip 800 litų.
Apeliacinis I.B. skundas patenkintas nebuvo. I.B. pripažinta
kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nubausta 10
tūkst. litų bauda.