Dėl nužudymo iš chuliganiškų paskatų teismas pripažino kaltais keturis teisiamuosius. 25 metų Edgarui Krasuckiui skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, 24 metų Tomui Krupickui – 15, 26 metų Tautvydui Gasiūnui – 14 metų nelaisvės bei 4 MGL dydžio bauda. Dabar dvidešimtmečiui, nusikaltimo metu buvusiam vos septyniolikos, Karoliui Kuncei skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.
Dar aštuonis jaunuolius teismas dėl nužudymo išteisino, tačiau pripažino kaltais dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Įvertinusi, kad jų elgesys kėlė grėsmę aplinkinių žmonių saugumui, teisėjų kolegija didžiajai daliai šių kaltinamųjų skyrė realias laisvės atėmimo bausmes. Beveik visi jie anksčiau teisti, todėl jiems bausmės subendrintos su anksčiau neatliktosiomis.
Už žmogžudystę nuteisto E.Krasuckio 26 m. brolis Andrius nuteistas 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, jo bendraamžis Donatas Gritėnas – 4 metams, 24 m. Tomas Butkus – 1 metams 6 mėnesiams (ir turės sumokėti 30 MGL dydžio baudą), 25 m. Marius Čiulada –1 metams 8 mėnesiams, 22 m. Rokas Janušonis – 4 metams laisvės atėmimo (bei paskirta 22 MGL dydžio bauda).
Už grotų teismas nepasiuntė tik dviejų anksčiau neteistų kaltinamųjų. Už viešosios tvarkos pažeidimą 22 m. Dariui Stasiulioniui skirtas laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams, jis taip pat turės atidirbti 120 valandų senelių namuose ar sveikatos priežiūros įstaigose. Metais vyresniam Arūnui Rokui už tą patį nusikaltimą skirtas laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, jis taip pat turės atlikti 100 valandų visuomenei naudingo darbo.
Vieninteliam iš teisiamųjų kaltę pripažinusiam, prieš šį jaunuolių būrį svarbius parodymus davusiam 22 m. Tadui Latovui teismas skyrė 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, tačiau nusprendė, kad ją vaikinas jau atliko, kai ikiteisminio tyrimo metu kelis mėnesius praleido areštinėje.
Iš nuteistųjų nužudyto jaunuolio tėvams priteista daugiau nei 18 tūktančių litų turtinės ir beveik 200 tūkstančių litų neturtinės žalos.
Pražudė įstrigusi koja
Kruvinas išpuolis centrinėje Panevėžio dalyje buvo įvykdytas 2009 metų sausio 5 dienos vakare.
Pusmetį praleidęs uždarbiaudamas Anglijoje, 24 metų panevėžietis Dainius Siriūnas buvo neseniai grįžęs į gimtąjį miestą.
Nusprendęs tęsti mokslus Kauno technologijos universiteto Panevėžio filiale, trečiakursis tąvakar išvažiavo į paskaitas.
Sužinojęs, kad paskaitos nebus, vaikinas nusprendė aplankyti Katedros gatvėje gyvenantį draugą. Tačiau jo namų taip ir nepasiekė.
D.Siriūno automobiliui „Opel Vectra“ prie K.Paltaroko gimnazijos kelią iš visų pusių užblokavo 4 automobiliai, pilni agresyviai nusiteikusių jaunuolių. Iššokęs iš savo automobilio, užpultasis puolė bėgti. Jis peršoko per tvorą į Kristaus Karaliaus katedros šventorių, tačiau tarp tvoros virbų įstrigo jo koja ir vaikinas nebeištrūko.
Atskubėjęs būrys persekiotojų surengė jam egzekuciją: T.Gasiūnas, E.Krasuckis ir T.Krupickas vaikiną apšaudė iš revolverių metaliniais šratais ir guminėmis kulkomis, K.Kuncė daužė metaliniu strypu.
Nors užpuolimas truko labai neilgai, D.Siriūnas buvo sunkiai sužalotas. Vėliau ekspertai nustatė, kad į jį šauta ne mažiau kaip 8 kartus, šūviai paleisti iš itin arti į galvos sritį. Jis taip pat daužytas ir metaliniu strypu.
Palikę leisgyvę auką, jaunuoliai skubiai pasišalino. Kad kompanija galėtų greičiau pasprukti, D.Siriūnui kelią užblokavusiuose automobiliuose buvę likę vairuotojai: T.Butkus, D.Gritėnas, A.Krasuckis ir dar vienas, iki šiol nuo teisingumo besislapstantis jaunuolis.
Išgirdę nuo bažnyčios šventoriaus sklindančius šūvius, vietos gyventojai pranešė policijai. Tačiau po kelių minučių atskubėję patruliai užpuolikų neberado. Tolimesnių policijos pareigūnų veiksmų iki šiol nesupranta D.Siriūno tėvai.
Jų teigimu, patruliai, radę netoliese paliktą jų sūnaus automobilį atlapotomis durelėmis, neišjungtais žibintais, tik pasirūpino iškviesti techninės pagalbos automobilį, kad jį išvežtų, tačiau įdėmiau įvykio vietos neapžiūrėjo. Netoliese, už bažnyčios tvoros gulintis sunkiai sužalotas vaikinas liko jų nepastebėtas.
Tik maždaug po valandos vis bandantį atsikelti ir vėl krentantį ant žemės jaunuolį šventoriuje pastebėjo netoliese į susirinkimą susirinkę Anoniminių alkoholikų grupės nariai.
Pagalvoję, kad vaikinas per daug išgėręs, žmonės nusprendė jam padėti ir tuomet pamatė, kad jis sužeistas.
Jų iškviesta greitąja nugabentas į Panevėžio ligoninę, D.Siriūnas po savaitės mirė.
Ligoninėje vos trumpam atgavęs sąmonę vaikinas motinai spėjo pasakyti, kad užpuolikų nepažįsta.
Teisybę atskleidė tik vienas
Mirusiojo tėvai, Nijolė ir Romas Siriūnai labai dėkingi ne tik kriminalistams, išnarpliojusiems šį visiškai „tamsų“ nusikaltimą, tačiau ir su pareigūnais ėmusiam bendradarbiauti T.Latovui. „Jei jis nebūtų pradėjęs duoti parodymų, ši pavojinga, visuomenei grėsmę kelianti gauja būtų ne atsidūrusi teisiamųjų suole, bet toliau siautėjusi Panevėžyje“, – sakė jaunesnįjį sūnų prieš trejus metus palaidoję panevėžiečiai.
Vykstant teismo procesui, kauke veidą prisidengęs T.Latovas buvo saugomas taip pat kaukėtų apsaugininkų. Skaitant nuosprendį keli suimti ir stikliniame narve konvojaus saugomi buvę bičiuliai jį varstė piktais žvilgsniais ir laidė užgaulias replikas.
T.Latovas vienintelis iš teisiamųjų teismui atvirai papasakojo, kaip buvo užpultas D.Siriūnas. Likę kaltinamieji savo kaltę neigė, o keli aplamai atsisakė duoti bet kokius parodymus.
Šis nusikaltimas ne tik buvo sunkiai išnarpliotas, bet ir bylos nagrinėjimas teisme užtruko ypač ilgai. Nors byla į teismą buvo perduota dar užpernai rudenį, kaltinamieji visokiais būdais stengėsi užvilkinti jos nagrinėjimą.
Auka tapo per klaidą?
Tyrimo metu paaiškėjo, kad niekuo dėtas D.Siriūnas tapo šios jaunuolių kompanijos ir „šmikinių“ gaujos tarpusavio konfliktų auka. Prieš kurį laiką „šmikiniai“ esą buvo mieste pagavę ir primušę T.Butkų, A.Roką ir R.Janušonį. Todėl jie kartu su būriu draugų nusprendė atkeršyti sumušdami ką nors iš „šmikinių“.
Ieškodami aukos, jie lemtingąjį 2009 metų sausio 5-osios vakarą keliais automobiliais važinėjo po Panevėžį. Jaunuoliai buvo kruopščiai pasiruošę – turėjo pasiėmę metalinių strypų, smulkaus kalibro revolverių, tarpusavyje bendravo naudodamiesi ne tik mobiliaisiais telefonais, bet ir racijomis.
Vėliau klausydami jų pokalbių įrašų pareigūnai sužinojo, kad iš pradžių tą vakarą kaltinamieji buvo susidomėję vienu po Panevėžį važinėjusiu pilkos spalvos automobiliu, tačiau vėliau įtarę, kad juo važiuoja kažkas iš „tulpinių“, persekiojimą nutraukė.
Tuo metu jų dėmesį patraukė D.Siriūno vairuojama „Opel Vectra“. Kažkam pareiškus, kad ten važiuoja kažkas iš „šmikinių“, iš pradžių jis buvo pradėtas sekti, o privažiavus nuošalesnę vietą prie K.Paltaroko gimnazijos, užblokuotas.
Manoma, kad kruviną egzekuciją D.Siriūnui surengę jaunuoliai paprasčiau apsiriko – tyrimo metu jokių duomenų, kad užpultasis buvo susijęs su miesto nusikalstamomis gaujomis, nerasta.