V.Lietuvninkaitė ir V.Vaitiekaitytė pirmadienį į teismą buvo atvesdintos kardomosios priemonės pratęsimui.
Prokurorai paprašė abiems merginoms suėmimo terminą pratęsti dar 3 mėnesiams.
Į teismą atvesdintos ir V.Lietuvninkaitė ir V.Vaitiekaitytė kaip įmanydamos slėpė veidą. Merginų atvokatai sakė, kad jų ginamosios kaltės dėl Nedos R. nužudymo neneigia ir galisi.
Byla teismui bus perduota gavus galutines teismo medicinos ekspertų išvadas. Šie ekspertai turi nustatyti Nedos R. mirties priežastį. Ekspertų darbas užtruko dėl to, kad nužudytoji buvo supjaustyta dalimis, o norint nustayti šių dalių priklausomybę, reikia atlikti DNR tyrimus.
Portalo lrytas.lt duomenimis, galva septyniolikmetei gimnazistei buvo nupjauta dar esant gyvai. Kai kurių nužudytosios kūno dalių surasti nepavyko.
Nors byla dėl kraupaus septyniolikmetės šiaulietės nužudymo netrukus jau turi atsidurti ant teisėjų stalo, nusikaltimo motyvas lieka neaiškiu.
Kalbama, kad savo auka Nedą R. V.Lietuvninkaitė ir V.Vaitiekaitytė pasirinko dėl to, kad ši mergina paniekino jų draugiją. Kurį laiką su V.Lietuvninkaite ir V.Vaitiekaityte pabendravusi Neda R. nuo jų atitolo. Neatmetama, kad buvusių draugių pyktį Neda R. galėjo užsitraukti ir dėl simpatijų tam pačiam vaikinui.
Kodėl buvo nužudyta septyniolikmetė gimnazistė, turėtų paaiškėti teisme.
Nuo kraupaus nusikaltimo praėjus vos dviem savaitėms Šiaulių prokurorai surinko įrodymus, kad merginą žiauriai nužudė dvi tos pačios gimnazijos moksleivės.
Prokurorai sako, kad nusikaltimu įtariamos aštuoniolikmetės prisipažino nužudžiusios savo draugę, davė parodymus, tačiau toliau klaidino tyrėjus.
Kai liepos 15-osios naktį policijos komisariato budėtojas gavo pranešimą apie į namus negrįžtančią septyniolikmetę Nedą R., apie dingusiosios požymius tuoj pat buvo informuotos visos policijos pajėgos, dirbančios Šiaulių mieste ir apskrityje. Policijos departamento budėtojas šią informaciją išplatino visoms šalyje tuo metu dirbusioms policijos pajėgoms.
Policijos operatyvinės grupės tyrėjai ėmė ieškoti dingusiosios pas jos artimuosius, draugus, pažįstamus, tikrinti galimas jos buvimo vietas. Kitą dieną ikiteisminis tyrimas dėl dingusios merginos buvo perduotas Šiaulių miesto policijos komisariatui. Į paiešką įsijungė Pietinės nuovados pareigūnai.
Buvo nustatyta, kad liepos 14 dieną Neda išėjo susitikti su tos pačios gimnazijos, kurioje ji mokėsi, moksleivėmis Viktorija Vaitiekaityte bei Viktorija Lietuvninkaite.
Bendraudama su policijos pareigūnais V.Vaitiekaitytė atrodė susirūpinusi dėl draugės dingimo, svarstė įvairias versijas, kur ji galėtų būti, pareigūnams piršo mintį apie tai, kad Neda galėjo išvykti į Anykščiuose vykstantį jaunimo renginį. Mergina atkakliai neigė ką nors daugiau žinanti apie draugės dingimą. Kartojo vis tą patį, kaip gerai išmoktą pamoką – tariamai jos buvo susitikusios ir išsiskyrė Aukštabalio bei Tilžės gatvių sankryžoje.
V.Vaitiekaitytė policijos pareigūnų dėmesį stengėsi nukreipti į neformalius judėjimus, kurių nariai galėjo būti prisidėję prie Nedos dingimo, stengėsi įtikinti, kad jie merginą laiko kažkur uždarę. Šiaulių miesto PK pareigūnai patikrino senąsias miesto kapines, jose esančius apgriuvusius laidojimo rūsius, apleistus namus, statybos objektus, bet jokių žymių, kad ten būtų kas nors slepiama, nerado.
Kuo toliau ir daugiau buvo dirbama, tuo paiešką vykdančių pareigūnų žvilgsniai vis daugiau krypo į abi Viktorijas.
Liepos 17 d. Šiaulių miesto policijos komisariato Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistė Neringa Kairienė su kolegomis apie Nedos dingimą nuvyko pasikalbėti su V.Lietuvninkaite. Mergina vengė tiesaus atsakymo į jai pateiktus klausimus, melavo, kad Nedos dingimo dieną jos nebuvo susitikusios. Sulyginę abiejų Viktorijų pasakojimus, pareigūnai pastebėjo daug nesutapimų bei prieštaravimų.
N.Kairienė, grįždama į policijos komisariatą, vis svarstė, kodėl nesutampa abiejų Viktorijų pasakojimai apie tuos pačius dalykus, kodėl gimnazistė V.Lietuvninkaitė negali paaiškinti elementarių dalykų, įvykusių per pastarąsias dienas.
Specialistė, dirbdama su nepilnamečiais teisės pažeidėjais, dažnai kelią į vaiko širdį surasdavo per jų tėvus.
Todėl ir šį kartą N. Kairienė nutarė pasinaudoti šiuo jau daug kartų išbandytu metodu - paskambino V.Lietuvninkaitės motinai ir paprašė, kad ši dar kartą pakalbėtų su neseniai pilnametystės sulaukusia dukra.
Tos pačios dienos vakare pareigūnė kabinete su kolegomis planuodama tolesnius veiksmus ieškant dingusios mergaitės sulaukė V.Lietuvninkaitės mamos skambučio.
Jos kalba buvo lakoniška - atvykstam prisipažinti. Netrukus kabineto duris su mama pravėrusi V.Lietuvninkaitė ištarė baisius žodžius - Neda negyva.
Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dingusiosios merginos paieška buvo perkvalifikuota į nužudymo tyrimą. Tyrimą perėmė Šiaulių AVPK Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai. Tačiau sulaikytos įtariamosios ėmė klaidinti kriminalistus.
Jau tą patį vakarą pareigūnai, tikrindami iš merginų gautą informaciją, kad dingusioji nužudyta, supjaustyta dalimis ir išmesta į šiukšlių konteinerius, kartu su kinologu ir tarnybiniu šunimi nuvyko į Aukštrakių buitinių atliekų sąvartyną, esantį Šiaulių rajone, ieškoti žmogaus kūno dalių, rūbų bei daiktų.
Kitą dieną sąvartyne jau darbavosi 6 kinologai su lavonų ieškoti apmokytais šunimis, suvežtais iš visos Lietuvos policijos padalinių, bei dar 20 pareigūnų.
Trečią dieną dar didesnis būrys pareigūnų šakėmis sklaidė atliekas ir ieškojo bylai reikšmingų daiktinių įrodymų. Galiausiai buvo pasitelktas ekskavatorius, kuris iš eilės kasė maždaug dviejų metrų sluoksniu suslėgtas šiukšles, įvairias iš Šiaulių miesto atvežtas buitines atliekas.
Metano ir kitokių dujų mišinys, sklindantis iš pajudintų atliekų krūvos gelmių, smelkėsi pro policininkų naudojamas apsaugos priemones, medžiagines kaukes, gėrėsi į rūbus, plaukus, pykino iki vėmimo, blaškė tarnybinius šunis. Ieškomų daiktų surasti nepavyko.