Už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis 47 metų V.Mitrochinas prieš keletą dienų turėjo išgirsti dar vieną teismo nuosprendį.
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje V.Mitrochinas kaltinamas tuo, kad vadovaudamas bendrovei „Visagino turtas” pasisavino jai priklausančius 471 tūkstantį litų.
Tačiau nuo balandžio mėnesio šią bylą nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui kilo neaiškumų, todėl kaltinamasis ir įmonėje „Visagino turtas” dirbusi buhalterė bus apklausiami iš naujo.
Ir vadovas, ir kasininkas
Bylą dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, didelės vertės turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo tyrė Panevėžio apygardos prokuratūra.
Kaltinimai pateikti ne tiktai V.Mitrochinui, bet ir jo vadovaujamai bendrovei „Visagino turtas”, kuri į valstybės biudžetą nesumokėjo pridėtinės vertės mokesčio – 57 203 litų.
Valstybinė mokesčių inspekcija kaltinamiesiems yra pareiškusi didesnį nei 156 tūkstančių litų civilinį ieškinį.
V.Mitrochinas bendrovėje „Visagino turtas” dirbo ir direktoriumi, ir kasininku.
Prokurorai nustatė, kad verslininkas pasinaudojo savo teise tvarkyti įmonės lėšas ir dalį jų pasisavino.
Nustatyta, kad prieš dvejus metus V.Mitrochinas suklastojo savo įmonės ir vienos sostinėje registruotos bendrovės kasos pajamų ir išlaidų orderius.
Direktorius dokumentuose įrašė, kad iš bendrovės „Visagino turtas” kasos skolai apmokėti jam buvo išduotas 471 tūkstantis litų.
Šiuos pinigus jis esą sumokėjo Vilniuje esančios bendrovės kasininkui už statybų objektą. Dokumentuose buvo teigiama, kad kasininkas padengė skolas kitam vilniečiui įmonės akcininkui.
Pardavė svetimą namą
Dar vieną nuosprendį V.Mitrochinas išgirdo rugpjūčio mėnesį. Jis su keturiais savo bendrininkais buvo nuteistas už tai, kad Vilniuje, Nemenčinės plente, už 800 tūkstančių litų pardavė svetimo žmogaus namą su sklypu. Jo vertė buvo 2,5 milijono litų.
Šis nusikaltimas paaiškėjo, kai vilnietis Gintautas Martinkus gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą sumokėti 250 tūkstančių litų mokestį už Nemenčinės plente parduotą savo namą.
Šis raštas G.Martinkų pribloškė – niekam jis namo nebuvo pardavęs ir net nesiruošė parduoti. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad sklypas ir namas buvo parduotas ir perparduotas net keliems žmonėms.
Sukčiai išskyrė šeimą
Paaiškėjo, jog sukčiai suklastojo G.Martinkaus įgaliojimą ir pažymą, kad jis išsiskyręs su savo žmona.
Suklastotas įgaliojimas išduotas už narkotikus teisto V.Mitrochino pažįstamo Dainiaus Čepulio vardu, o jis sklypą su namu 2008 metų rugsėjo mėnesį pardavė kitam bendrininkui – Jaroslavui Lokutijevskiui.
Jau po kelių dienų naujasis savininkas nuosavybę perleido su V.Mitrochinu susijusiai bendrovei „Liepų kalnas”.
Naująjį pirkinį bendrovė netrukus įkeitė bankui, o V.Mitrochinas aktyviai pradėjo ieškoti pirkėjo.
Po keturių mėnesių nupirkti sklypą sutiko viena vilnietė. Ji sumokėjo 800 tūkstančių litų.
Pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą, V.Mitrochinas dingo. 2009 metų birželį jis buvo surastas Latvijoje ir po kelių mėnesių pargabentas į Lietuvą.
Surezgė ne vieną aferą
V.Mitrochinas buvo vienas pirmųjų Lietuvos turtuolių, kurie ėmė rastis subyrėjus Sovietų Sąjungai. Jis mėgdavo puikuotis viešumoje, žadėjo nustebinti pasaulį pastatydamas „Saulės miestą”.
Vaizduodamas klestintį verslininką, jis iš žmonių rinko indėlius, žadėdamas maždaug 50 procentų metines palūkanas. Sukčius surinko per 10 milijonų litų ir jo finansinė piramidė žlugo.
1999-ųjų balandį už sukčiavimą stambiu mastu ir dokumentų klastojimą V.Mitrochinui buvo skirti 6 metai nelaisvės. Pinigų apgauti žmonės taip ir neatgavo.
2006 metais už bandymą papirkti kelių policijos pareigūną teismas jam skyrė 5 mėnesius nelaisvės, tačiau bausmės vykdymą atidėjo.
V.Mitrochinas savo veiklą visada siejo su nekilnojamuoju turtu. Su juo buvo susijusi ne viena nekilnojamojo turto bendrovė, nors formaliai jo pavardės dokumentuose nebūdavo.
Tos bendrovės bankrutuodavo, prasiskolindavo, neįvykdydavo įsipareigojimų, dingdavo kartu su svetimais pinigais.