Garbaus amžiaus vilnietė Zofija Golčarova viena iš dvylikos dalyvavusiųjų teismo posėdyje, kuriame už sukčiavimą telefonu teisiamas Vadimas Bondarevas. Moteris kartu su kitais nukentėjusiais iš karto patikėjo vyro pasaka apie tai, kad jos sūnus sužalojo žmogų. Jos patiklumas sukčiui atrišo rankas.
Vyras jai prisistatė tyrėju. Ir esą pareikalavo pinigų, jeigu nenori, kad sūnus būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Esą eidamas senolės sūnus griuvo, griūdamas kliudė ir sužalojo moterį.
„Pasakė, kad moteris 42-45 metų, jauna, jai stuburas sulaužytas. Galva sudaužyta labai, vadinasi, yra sūnus, kaip tik su sūnum ėjo“, - kalbėjo nukentėjusioji Zofija Golčarova.
Iš Z.Golčarovos tyrėju apsimetęs telefoninis sukčius pareikalavo keturių tūkstančių litų.
„Sako, operacijai reikia pinigų. Ateis sūnus jie pinigų neturi. Aš pradėjau pergyventi dėl tos moters, kad jinai jauna va, nugriuvo ir nelaimė tokia. Valandą laiko jis mane laikė ant telefono, vadinasi, kalbėjo ten nesąmones, aš klausiau, išsigandus labai buvau. Paskui sutikau duoti pinigus“, - sakė moteris.
Z.Golčarova sako dabar sunkiai tikėsianti žmonėmis, nes tokių skambučių yra sulaukusi ir anksčiau. Bijanti, kad jeigu ir atsitiktų nelaimė, vargiai tikėtų skambinančiuoju. Ji tikisi, kad vaikinas bus nuteistas, o prarasti pinigai sugrįš, mat teismo prašė priteisti iš nusikaltėlio prarastą sumą. Panašiai tikisi ir aštuoniasdešimt dviejų Vlada Lužienė. Iš jos apgaule sukčiai atėmė pensiją-600 litų-paskutinius senolės pinigus.
„Tai pasiskolink pinigų, sakau, kas atiduos. Aš neturiu, sakau. Dar ir nutraukė mums telefonų, dar taip ilgai šnekėjom. Ir net nepaskambinau anūkui, va taip va, kažkaip susipainiojau. Kai jau atėjo, klausiu, kur anūkas. Jau nieko jie nesakė, įgriuvo. Jau aš kai atidariau duris, supratau. Bet nesuspėjau uždaryti. Ir taip pradėjau drebėti visa. Ir verkiau. Man kaimynai sudėjo truputį davė pradžiai, gi pavalgyti neturėjau už ką nusipirkti. Padėjo labai kaimynai, aš ir dabar visos skolos dar nesu atidavusi,“ - guodėsi Z.Golčarova.
Moters anūkas pasakoja ne kartą ją perspėjęs dėl galimų skambučių. Tačiau sukčiai kalbėjo įtikinamai, ir močiutė paskambino jam, kai jau buvo atidavusi pinigus.
„Paskambino ir paklausė, ar tu greitai grįši. Sakau, kad aš dar dirbu ir man dar valandą dirbti. Sako, tai, kad tu turėjai būti policijoje. Sakau, kokioje policijoje, jeigu aš darbe. Tada jau pati jinai suprato, kad ją apgavo“, - pasakojo nukentėjusiosios anūkas Dainius.
Iš viso V.Bondarevas apgaule išsiviliojo per trisdešimt tūkstančių litų. Prokurorai sako, kad jis tebuvo vienas iš gaujos vykdytojų. Kas vadovavo gaujai ir kur buvo realizuojami pinigai, tiriant nenustatyta. V.Bondarevas iš gauto pelno kiekvieną kartą pasilikdavo apie trisdešimt procentų. Neatmetama, kad nusikalstama veika buvo koordinuojama iš Marijampolės pataisos namų.
„Tai grupė buvo mūsų duomenimis, ir pateiktais teismo įrodymais, kad būtent mobilaus ryšio telefonai iš kurių buvo skambinta veikė iš bokštų esančių Marijampolės zonoje“, - teigė prokurorė Lina Urbonaitė.
Po dviejų savaičių teismas ketina skelbti verdiktą. Telefoniniam sukčiui gresia iki penkerių metų nelaisvės.
Telefoninių sukčių grupuotės kalėjimuose nėra naujiena pareigūnams. Nors turėti mobiliuosius telefonus įkalinimo vietose draudžiama, tačiau jais kaliniai naudojasi.
Pernai užregistruota beveik penki tūkstančiai sukčiavimo atvejų. Pasak kriminalinės policijos, aštuoniasdešimt procentų visų sukčiavimų susiję su telefoniniais sukčiais. Palyginti su prieš dvejus metus atliktais tyrimais, statistika rodo, kad sukčiavimų atvejų padaugėjo dvidešimt penkiais procentais.
“Mes skelbiame apsisaugojimo būdus. Skelbiame, kaip žmogus turi elgtis, sulaukęs sukčiaus skambučio. Kol žmonės lengva ranka atidavinės tuos pinigus sukčiams, tol ta problema agzistuos. Jie keičia tuos sukčiavimo būdus. Po kiek laiko sugrįžta prie senų. Taktika nesikeičia. Kuo ilgiau žmogus kalba, tuo didesnė tikimybė, kad jis tuos pinigus atiduos”, - teigia Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
“Snoro” žlugimas yra naujas sukčių jaukas. Jie skambina patikliems žmonėms prisistatydami banko darbuotojais. Apgaule išvilioja sąskaitų numerius, asmens duomenis, pasisavina pinigus. Būta atvejų, kai svetima pavarde imamos ir paskolos perkant tam tikras prekes.