K.Michailovas neprisipažįsta 1991 m. liepą dalyvavęs Medininkų žudynėse ir siekia išteisinimo, o Generalinė prokuratūra nori, kad buvęs Rygos OMON pareigūnas būtų pripažintas kaltu ne tik dėl septynių žmonių nužudymo, bet ir dėl karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmogiškumui.
Ketvirtadienį į teismo posėdį atvyko Generalinės prokuratūros prokurorai Mindaugas Dūdas ir Rolandas Stankevičius, K.Michailovo advokatai Arūnas Marcinkevičius, Ingrida Botyrienė ir Oskars Rode, iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo atvežtas ir pats nuteistasis.
Prasidėjus bylos nagrinėjimui, paaiškėjo, kad prokuratūros noras pakeisti kaltinimus K.Michailovui nėra toks paprastas. Su tuo turi sutikti arba pats nuteistasis, arba jį Lietuvai išdavusi šalis - Latvija, mat Europos arešto orderis buvo išduotas įtarus K.Michailovą žmogžudystėmis, o ne karo nusikaltimais.
Su prokuroro M.Dūdos pateiktu prašymu susipažinęs K.Michailovas paprašė jam duoti laiko atidžiau jį išsianalizuoti. Tam pritarė ir nuteistojo gynėjai.
Teismas paskelbė pertrauką iki vasario 9 d.
K.Michailovo advokatas A.Marcinkevičius stebisi Generalinės prokuratūros noru apkaltinti K.Michailovą karo ir žmogiškumo nusikaltimais. Anot jo, tai padaryti neįmanoma teisiškai.
„100-asis Baudžiamojo kodekso straipsnis (K.Michailovą siūloma teisti pagal jį) Lietuvos baudžiamajame kodekse atsirado 2003 metais. Jis buvo suformuluotas vykdant Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, t.y. ratifikavus 1998 m. Romos kriminalinio tribunolo statutą. Lietuva tai padarė 1993 metais. O šio statuto septintajame straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad jis galioja tik nuo šios tarptautinės konvencijos pasirašymo dienos, nuo 1993 m. ir atgal netaikomi netgi tiems nusikaltimams, kurie turi neabejotinai visus aiškius tokių baisių nusikaltimų požymius“, - lrytas.lt aiškino A.Marcinkevičius.
Advokato teigimu, nėra suprantami ir naujai atsiradę kaltinimai jo ginamajam, esą jis vykdė nusikaltimus ne tik prieš Lietuvos piliečius, bet ir prieš Latvijos, kurioje gyveno.
„M.Dūdos rašte parašyta, kad jis juos žudė. Kur įrodymai? Ar K.Michailovas Latvijoje buvo nuteistas už žmogžudystes? Ne. Jis buvo nuteistas dėl savo veiklos Rygos OMONe, tačiau tik dėl įgaliojimų viršijimo ir buvo nuteistas lygtinai“, - kalbėjo nuteistojo gynėjas.
A.Marcinkevičius sako nesuprantantis, ką prokuratūra veikė beveik penkerius metus nuo K.Michailovo išdavimo Lietuvai ir kodėl apie karo nusikaltimus prabilo tik tada, kai jam buvo paskelbtas nuosprendis dėl žmogžudysčių. „Ši byla tikrai keliaus į Strasbūrą“, - įsitikinęs A.Marcinkevičius.
Nuosprendis 43 metų Latvijos piliečiui buvo paskelbtas pernai gegužės 11 d. K.Michailovui ne tik skirta didžiausia galima bausmė, bet ir patenkintas prokuratūros ieškinys - 2,3 mln. litų.
Per Medininkų pasienio punkto užpuolimą 1991 m. liepos 31 d. buo nužudyti Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius.
Sunkiai sužeistas Vilniaus muitinės inspektoriaus Ričardas Rabavičiaus mirė rugpjūčio 2-ąją. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas Tomas Šernas.
K.Michailovas yra vienintelis nuteistasis Medininkų byloje. Prokurorų teigimu, tyrimas dėl kitų įtariamųjų - taip pat buvusių omonininkų - būrio vado Česlavo Mlyniko ir šio būrio milicininkų Andrejaus Laktionovo bei Aleksandro Ryžovo - yra atskirtas ir tęsiamas toliau. Juos Rusija išduoti atsisako.
Nors nuo nusikaltimo padarymo praėjo jau daugiau nei 20 metų, senatis šioje byloje nebus taikoma.