Pernai Iš apyvartos išimtų padirbtų eurų monetų skaičius, lyginant su 2010 metais, sumažėjo 15 proc. - nuo 186 tūkst. Iki 157 tūkst. monetų.
Komisijos OLAF (ES kovos su sukčiavimu tarnyba) duomenimis, paklausiausios išlieka 2 eurų nominalo monetos. Jos sudaro beveik du trečdalius visų aptiktų padirbtų eurų monetų.
OLAF pabrėžia, kad padirbtų euro monetų skaičius, palyginus su bendru tikrų monetų skaičiumi, yra labai mažas. Šiuo metu į apyvartą yra išleista maždaug 16 mlrd. tikrų eurų monetų (trijų didžiausių – 50 centų, 1 euro ir 2 eurų – nominalų), 100 tūkst. tikrų monetų tenka viena padirbta moneta.
„Didžiausia rizika gauti padirbtų monetų ir banknotų kyla parduotuvių savininkams, mažoms įmonėms ir piliečiams. Todėl, norint apsaugoti sąžiningus mokesčių mokėtojus, labai svarbu kovoti su pinigų padirbinėjimu. Labai džiaugiuosi, kad OLAF pastangomis euras yra gerai apsaugotas. Ir toliau stengsimės nustatyti pinigų klastojimo atvejus bei iš pašaknių išnaikinti tokią neteisėtą veiklą visoje Europoje“, - sakė už kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta.
Pasak jo padėjėjos Linos Rimkutės – Žičkės, ar galėjo euro monetas klastoti Lietuvos piliečiai, duomenų nėra. „OLAF nepateikia tokios informacijos, be to yra susitarimas atskirų šalių duomenų neteikti“, - lrytas.lt sakė L.Rimkutė – Žičkė.
Apie Lietuvoje klastojamas euro monetos nieko nėra girdėję ir policjos pareigūnai. Policijos departamento duomenimis, pernai iš viso buvo nustatyti 776 netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo ar realizavimo atvejai, t.y. 19,8 proc. daugiau nei 2010 m., kau tokių atvejų buvo užregistruota 648. Kiek kartų rasta netikrų eurų ir kiek užfiksuota jų pagaminimo atvejų, pareigūnai neišskiria.
OLAF teigia, kad iš apyvartos išimamų euro banknotų skaičius kelis kartus viršija monetų skaičių. Už eurų banknotų apsaugą nuo padirbinėjimo atsakingo Europos centrinio banko paskelbtais duomenimis, 2011 m. iš apyvartos išimta maždaug 606 tūkst. banknotų. Tai yra 19,3 proc. Mažiau nei 2010 m.
Ir toliau dažniausiai klastojami 20 ir 50 eurų nominalo banknotai.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro dokumentų tyrimo skyriaus viršininkas Žilvinas Ragauskas pastebi, kad Lietuvoje dažniausiai padirbinėjami yra litai: netikri eurai atkeliauja iš užsienio, nes juos sunkiai suklastoti. Tuo tarpu litams padirbti pakanka vos paprastos biuro kompiuterinės technikos ir šiek tiek žinių.
„Jeigu kalbame apie pačius paprasčiausius padirbinėjimo atvejus, tai yra imamas paprastas kopijavimo aparatas ir jeigu žmogus yra pakankamai išsilavinęs, turi šiek tiek žinių apie kompiuterius, jie pabandys spalvas atitaikyti, susikalibruoti. Jam liks tik dvi problemos: švytėjimas ir vandens ženklai. O kas jie yra? Vandens ženklus galima padaryti paprasto šviečiančio flomasterio pagalba. Profesionalas iškart supras, kaip buvo padaryta, bet turguje ar kioske prekeivius apgauna“, - BTV laidai "Auksarankiai" pasakojo Ž.Ragauskas.
Dalis padirbtų pinigų būna tik paprastos paveiksliukų kopijos, o kituose bandoma imituoti ir specifines pinigų apsaugos priemones: vandens ženklus, siūlelius, ant banknoto besikeičiančias spalvas. Nors pinigų padirbinėjimo problema Lietuvoje nėra masinė, visgi, kartais pareigūnams tenka fiksuoti tokius atvejus. Pavyzdžiui, Kaune buvo likviduota eurus laisvalaikiu spausdinusi legali spaustuvė.