Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vladimiras Kakoškinas neabejoja, kad K.Kriščiūnas stos prieš teismą, o kartu su juo ir kiti įtariamieji, kurių skaičius išaugo iki septynių.
Teismo sprendimu suimtas politikas kaltės nepripažįsta ir prabilo apie prieš jį surengtą sąmokslą, nors užsakovų neįvardija.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų sučiuptas K.Kriščiūnas papildė spalvingą korupcija įtariamų politikų galeriją, tačiau prokuroras V.Kakoškinas mano, kad tai – tik ledkalnio viršūnė.
– Dauguma sulaikytų politikų garsiai šaukia esą prieš juos buvo surengta provokacija. Galbūt išties oponentai teisėsaugos institucijoms kartais sąmoningai pametėja melagingos informacijos norėdami susidoroti su neįtikusiais politikais?
– Tokie dalykai labai tikėtini tiek politikoje, tiek versle, todėl dažniausiai gauname anoniminius skundus, mat už žinomai melagingą pranešimą taip pat numatyta atsakomybė.
Pasitaiko atvejų, kai žmonės išties apkalba vienas kitą. Nenorėdami patys pakliūti į nepavydėtiną padėtį bei pakišti žmogaus tarp kūjo ir priekalo, visą gautą informaciją atidžiai tikriname.
Po K.Kriščiūno sulaikymo taip pat kalbėta esą tai buvo konservatorių užsakymas. Galiu patikinti, kad bent jau Kauno apygardos prokurorams žmogaus priklausymas vienai ar kitai partijai neturi jokios reikšmės.
2011-aisiais kartu su STT pareigūnais sulaikėme Jonavos rajono tarybos narį, Birštono merę, Lazdijų rajono ir Alytaus merus, būrį savivaldybių tarnautojų. Visi jie atstovauja skirtingoms politinėms jėgoms.
Pernai mūsų apygardoje buvo pradėtos 202 naujos korupcijos bylos. 78 bylos buvo nutrauktos, 119 – perduota į teismą.
Vertindamas Kauno apygardos prokuratūros darbą būčiau neobjektyvus, o STT Kauno valdyba tikrai dirba labai gerai. Jos rezultatai yra vieni geriausių šalyje, nors pajėgos gana kuklios.
– Kuo išsiskiria korupcijos bylos?
– Tokios rūšies nusikaltimai yra nuslėpti. Kai susiduriame su nužudymu, plėšimu ar vagyste, iškart gauname naudingos informacijos – turime kūną, apklausiame sužalotą žmogų, randame įkalčių apvogtame bute.
Korupcinių nusikaltimų gijas kartais galime užčiuopti tik po kelių mėnesių, metų ar net dešimtmečio. Tokius nusikaltimus nepaprastai sunku įrodyti, nes už rankos kyšininkai sučiumpami išskirtiniais atvejais.
Prisimenu seną bylą, kai, gavę pirminę informaciją, jau po 50 minučių sulaikėme įtariamąjį, tačiau tokie atvejai labai reti.
– Tačiau dalis skandalingų bylų tiek prokuratūrai, tiek STT tyrėjams baigėsi nesėkmingai. Birštono merė Nijolė Dirginčienė buvo išteisinta, Kauno savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas vėl sėdi savo darbo kabinete, nes įtarimai nepasitvirtino.
– Įtariamojo išteisinimas nėra nesėkmė, nes tik teismas Lietuvoje vykdo teisingumą, o kartais klysta tiek paprasti žmonės, tiek teisėjai.
Išteisinimas – tai įrodymų vertinimas.
Kita vertus, jeigu kyla bent menkiausių abejonių dėl žmogaus nekaltumo, viską reikia labai rimtai pasverti. Privalome gerai pasvarstyti, kaip jausis apkaltintas, o vėliau išteisintas žmogus.
Jis gali prarasti giminių, kaimynų pasitikėjimą, gali netekti darbo. Tačiau galiu pasakyti iš savo patirties: jeigu žmogus ima kyšius, jis anksčiau ar vėliau prieina liepto galą.
– Pernai Kauno apygardoje iškeltos 202 naujos korupcijos bylos. Koks galėtų būti tikrasis korupcijos mastas?
– Jeigu pasakyčiau, kad nenustatytų kyšininkavimo atvejų galėjo būti dešimt kartų daugiau, mano skaičiavimai būtų labai kuklūs.
Labiausiai korumpuotos sritys: teisėsauga, medikai, mokslo ir švietimo įstaigų darbuotojai, žemėtvarkos specialistai.
Lietuvoje labai prastai veikia žinybinė kontrolė.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovybė privalo gerokai griežčiau kontroliuoti pavaldinius ir tokiu būdu užkirsti kelią nusikaltimui.
Tačiau dažnai patys valdininkai biurokratiniais trukdžiais skatina kyšininkavimą.
Kaip kovoti su korupcija? Griežtinti bausmes, padidinti atlyginimus. Tinka visos priemonės, tačiau jų būtina imtis kompleksiškai.
Valdininkams negalima duoti į rankas ekonominių svertų. Juos turi valdyti profesionalūs ekonomistai.
Didelės įtakos turi ir žmonių mentalitetas. Padidinus atlyginimą amerikiečiui, jis vengtų gauti neteisėtų pajamų bijodamas prarasti gerą darbo vietą, o Lietuvoje turbūt padidėtų kyšių tarifai.
Korupciją galima sąlyginai suskirstyti į dvi dalis.
Valstybės užvaldymas – tai viešajame ar privačiame sektoriuje veikiančių grupuočių siekis pakreipti įstatymų, taisyklių, nutarimų priėmimą sau naudinga linkme.
Kita rūšis – administracinė korupcija, kai siekiama vardan savo interesų apeiti jau galiojančius teisės aktus. Dažniau susiduriama su pastarąja korupcijos rūšimi.