To Darbo partijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas gali imtis, jeigu bylos nagrinėti nepavyks vasario 20 dieną.
Bylos nagrinėjimui pirmininkaujanti teisėja Daiva Pranytė -
Zalieckienė pirmadienį išsakė mintį, kad procese galėtų
dalyvauti valstybės gynėjas ir tam atvejui, jei kas nors iš kitų
kaltinamųjų atsisakytų savo advokato. Iki šiol posėdžiuose
dalyvauja tik atsarginis teisėjas.
Tiek teisėjai, tiek prokuroras pirmadienį byloje neslėpė
nepasitenkinimo pernelyg ilgai užsitęsusiu procesu.
Šiemet balandžio 16 dieną sukaks ketveri metai, kai Darbo
partijos byla yra teisme. Per tą laiką teisėjams nepavyko apklausti
nė vieno liudytojo. Teismui tik pernai pavyko paskelbti kaltinamąjį
aktą ir sužinoti kaltinamųjų poziciją dėl pareikštų
kaltinimų. Bylos posėdžiai buvo nuolat atidedami dėl kaltinamųjų
sveikatos, gynėjų nedalyvavimo, jų keitimosi ir kitų
priežasčių.
Pirmadienį į teismo posėdį atvyko penki liudytojai. Jie į
Darbo partijos posėdį atvyko jau antrą kartą, tačiau nebuvo
apklausti, nes V.Gapšio gynėjas advokatas Saulius Juzukonis
paprašė skirti jam dar laiko susipažinti su byla.
Kadangi bylos nagrinėti nepavyko, atvykusiems liudytojams buvo
įteikti šaukimai atvykti į kitą bylos posėdį, kuris vyks vasario
20 dieną.
Teisėja D.Pranytė-Zalieckienė pareiškė, kad tai yra
paskutinis V.Gapšio gynėjui skirtas terminas susipažinti su byla.
„Labai norėtųsi, kad šis procesas pajudėtų. Mes visi puikiai
suprantame, kiek laiko ir kodėl jis nejuda“, - sakė ji.
Advokatas S.Juzukonis teismui aiškino, kad Darbo partijos byloje
yra 162 tomai, o jo kolegos bylą skaitė po penkis mėnesius. Jis
teisinių paslaugų sutartį su V.Gapšiu sudarė pernai gruodį, dar
prašė leisti dar bent mėnesį susipažinti su byla.
Kaltinamasis V.Gapšys tikino, kad bylos apimtis yra didelė, tome
yra 200 puslapių, jis ir pats ketinąs prašyti valstybės skiriamo
gynėjo, jeigu teismui pratęsus susipažinimo su byla terminą,
A.Juzukonis nespėtų susipažinti su bylos medžiaga.
„Kad nekiltų jokių abejonių dėl skaitymo trukmės“, - sakė
V.Gapšys.
Teisėjai pareiškus, ar V.Gapšiui neatrodo, kad jis galimai
piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, šis atsakė, kad negali
būti ginamas tokio gynėjo, kuris nėra susipažinęs su byla.
Prokuroras S.Verseckas teigė, kad negalima leisti proceso
dalyviams piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis ir pašė skirti
V.Gapšiui valstybės gynėją.
„Tokia situacija negali tęstis, prašau valstybės gynėjo“, -
sakė prokuroras.
Advokatas Vytautas Sviderskis ir kiti kiti gynėjai palaikė
kolegą A.Juzukonį dėl jo prašymo pratęsti susipažino su byla
terminą.
„Suprantu teismą ir prokurorą, atėjęs kitas advokatas taip pat
turės skaityti. Prastai atrodome negalėdami pradėti (bylos -BNS),
bet prastai atrodysime pamynę gynybos principus“, - sakė
V.Sviderskis.
Vilniaus apygardos teismas yra nustatęs Darbo partijos bylos
nagrinėjimo grafiką.
Vilniaus apygardos teismas yra kreipęsis į Nacionalinę teismų
administraciją, kad ši kitus teismus informuotų, jog tomis
dienomis, kai nagrinėjama Darbo partijos byla, nebūtų skiriami
posėdžiai kitose bylose, kuriose dalyvauja Darbo partijos byloje
dirbantys advokatai.
Kolegija yra nusprendusi pirmuoju apklausti partijos lyderį,
europarlamentarą Viktorą Uspaskichą, paskui apklausti Vitaliją
Vonžutaitę, Seimo narį V.Gapšį, po jo - Mariną Liutkevičienę
ir galiausiai Darbo partijos, kaip juridinio asmens atstovą.
Tačiau V.Uspaskichas pareiškė, kad parodymus duos, kai bus
apklausti liudytojai, tokią poziciją išreiškė ir kiti
kaltinamieji.
Prokuroras S.Verseckas teigia, kad 2004-2006 metais DP partijos
dokumentuose nefiksuota apie 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln.
litų išlaidų, susijusių su turtu, įsipareigojimais ar struktūros
pasikeitimais. Pamečiui skaičiuojant, anot teisėsaugininko,
2004-aisiais nebuvo fiksuota apie 13 mln. litų pajamų ir apie 13
mln. litų išlaidų, 2005-aisiais - apie 7,6 mln. litų pajamų ir
apie 6,9 mln. litų išlaidų, 2006-aisiais - apie 4,4 mln. litų
pajamų ir apie 3,7 mln. litų išlaidų.
S.Versecko teigimu, V.Uspaskichas 2004-ųjų pavasarį pavedė
kitai bylos kaltinamajai V.Vonžutaitei vesti teisės aktus
pažeidžiančią buhalteriją. Anot kaltintojo, politikas 2004-2006
metais kontroliavo sistemingai vykdytą neoficialių lėšų apskaitą
bei ja užsiėmusius asmenis. Valstybinis kaltintojas taip pat
paskelbė, kad nuo 2005-ųjų pradžios V. Vonžutaitė pavedė
Nijolei Steponavičienei, kuri, kaip žiniasklaidoje skelbta, pradėjo
bendradarbiauti su teisėsauga, nefiksuoti dokumentuose partijos
lėšų formavimo.
Šioji su Darbo partija nebuvo susijusi darbo santykiais.
S.Verseckas taip pat tvirtino, kad DP vadovas per V.Vonžutaitę
vadovavo dar vienai kaltinamajai M.Liutkevičienei, kuri būdama
atskaitinga už buhalterini išlaidų teisingumą, žinodama, kad yra
nefiksuotų lėšų, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą,
oficialiai nefiksuodavo atlyginimų mokėjimų.
Anot prokuroro, oficialiuose dokumentuose neįrašytos lėšos
buvo skirtos neoficialiems darbo užmokesčiams, pačiam DP lyderiui,
įvairiems renginiams finansuoti, iš bendrovės „Teo“ gautoms
sąskaitoms apmokėti, filialams, reklaminiams straipsniams, dalyvauti
rinkimuose, politikos konsultantui samdyti.
„Darbiečių“ lyderis 2006 metų rugpjūtį pripažinus jį
tariamuoju ilgiau nei metus nuo Lietuvos teisėsaugos slapstėsi
Rusijoje.
Senatis šioje byloje sueis 2014-aisiais.
Pernai gruodžio 1 dieną Europos Parlamentas (EP) nusprendė
negrąžinti teisinės neliečiamybės finansiniais nusikaltimais
kaltinamam Darbo partijos vadovui V. Uspaskichui.