Panevėžio apylinkės teismas atvertė buvusio administracijos direktoriaus baudžiamąją bylą dėl tarnybos pareigų neatlikimo.
Kartu su juo teisiamam Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriui kauniečiui Alfredui Galaunei pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumento suklastojimu.
Savivaldybei buvo padaryta per 50 tūkst. litų žala, nes tiek sumokėta už niekam tikusį instituto parengtą dokumentą.
Tik po to, kai teismas nusprendė liudytoju į kitą posėdį pakviesti buvusį merą Povilą Vadopolą, paaiškėjo, kad būtent šis miesto vadovas inicijavo bylą buvusiam valdininkui S.Karčinskui.
Savivaldybėje išvydęs abejotinus dokumentus, pagal kuriuos buvo išmokėta nemaža krūva pinigų institutui, meras kreipėsi į Kontrolės ir audito tarnybą, o šiai nustačius pažeidimus – tiesiai į prokurorus.
Parengė keturis variantus
Prieš 4 metus savivaldybės administracija Valstybiniam miškotvarkos institutui užsakė atlikti miesto teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei ūkinių priemonių nustatymą parengiant kadastrinius matavimus Skaistakalnio parke. Po pusmečio S.Karčinskas pasirašė suklastotą atliktų darbų aktą, nors neįsitikino, ar tikrai tie darbai atlikti.
Miškotvarkos institutui savivaldybės administracija dar beveik po pusmečio išmokėjo 51 tūkst. 300 litų. Ikiteisminio tyrimo metu A.Galaunė parodymų nedavė.
Dabar teisme parodymus jis buvo susirašęs popieriuje. Direktorius tikino, jog numatyti darbai vyko dviem etapais – iš pradžių atlikti matavimai lauke, paskui parengti planai.
Rengiant planus iškilo nenumatytų problemų. Paaiškėjo, jog dalis Skaistakalnio parko priklauso įmonėms ir privatiems žmonėms, kurie reiškia į tai pretenzijas.
Pasak A.Galaunės, buvo parengti keturi planų variantai. Visa tai jie pateikę savivaldybei, ten turėjo vykti viešas planų svarstymas.
Sustabdė privati teritorija
A.Galaunė ne vieną kartą pabrėžė, jog jie atliko visus sutartyje numatytus darbus. Tačiau kaunietis sutiko, jog tokių planų, kokie atlikti, savivaldybė negali įregistruoti registrų centre. Jiems tai nesvarbu, nes sutartyje tokia aplinkybė esą nebuvo aptarta.
„Nei mes, nei savivaldybė iš pradžių nežinojo, kad Skaistakalnio parke formuojamas sklypas patenka į privačią teritoriją. Supratome, kad tą darbą taisyti reikės, todėl pasirašėme garantinį raštą“, – dėstė A.Galaunė.
Kas turėjo būti formuojamame sklype, teisme nekalbėta.
Nesvarbu, kad trūko parašo
Teisme apklausiamas S.Karčinskas sakė, jog sutartį su Valstybiniu miškotvarkos institutu pasirašė pirmąją savo darbo dieną savivaldybėje – 2007 metų balandžio 18-ąją.
„Per darbo dieną administracijos direktorius pasirašo 200-300 įvairiausių dokumentų. Pirmiausia pasižiūri, ar juos pasirašė už tai atsakingi asmenys, ir jei jokių pastabų nėra, pats pasirašai. Viskas vyksta automatiškai, kai tokia sutarčių lavina“, – aiškino S.Karčinskas.
Tačiau čia S.Karčinską ir įklampino tai, kad po pusmečio pasirašytame darbų atlikimo akte nebuvo už sutartį atsakingo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Sauliaus Matulio parašo.
S.Karčinskas tikino, jog iškviestas S.Matulis neva patikino, kad visi darbai atlikti. Pasak kaltinamojo, esą S.Matulis žadėjo, jog pasirašys ant PVM sąskaitos-faktūros, kai bus apmokama institutui už atliktas paslaugas.
Jau antroji byla
„Kuo aš čia dėtas? Nebuvau atsakingas už sutarčių rengimą ir vykdymą. Visu tuo rūpinosi savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius“, – po posėdžio žurnalistui teigė S.Karčinskas.
Prieš tai teisme jis buvo sakęs, kad tuo siekė gyventojams išsaugoti Skaistakalnio parką.
Tai jau antroji S.Karčinsko baudžiamoji byla. Dar viena nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme. Kartu su S.Karčinsku teisiamas buvęs Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras Kastytis Vainauskas.
Buvusius aukštus valdininkus, įtarę piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei kyšio ėmimu, 2009 metų rudenį sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai.