Karinių jūrų pajėgų (KJP) kapitonas leitenantas Aurelijus Urbonas ir vyresnysis seržantas Tomas Lipskis kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu.
Trečiajam kaltinamajam – metalo supirktuvės sandėlininkui Robertui Pakalniškiui – tenka aiškintis dėl dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo.
17 metų naudotą fregatą bandyta išsaugoti, tačiau muziejaus eksponatu ji netapo – iškeliavo į metalo laužą.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai nustačius, kad „Aukštaičio” varikliai į metalo laužo supirktuvę perduoti nepaskelbus šiems darbams atlikti būtino konkurso.
Metalo supirkimo bendrovės sandėlininkas fregatos variklius priėmė be būtinų dokumentų.
Kai buvo nurodyta juos grąžinti, atgal atgabentas ne visas metalas, o penkiomis tonomis mažiau.
Įtariama, kad vyrai suklastojo netauriųjų metalų laužo pristatymo aktą nurodydami, kad grąžinamas visas metalas.
R.Pakalniškis teisme aiškino, kad vieno variklio iškart pristatyti negalėjo, nes jis jau buvo išardytas.
Esą vietoj jo KJP buvo pristatytos penkios tonos metalo laužo.
Turtinė žala nėra didelė, civilinis ieškinys byloje nepateiktas.
„Tokiais savo veiksmais Karinių jūrų pajėgų karininkai sulaužė duotą kario priesaiką Lietuvos valstybei sąžiningai vykdyti įstatymus ir piktnaudžiaudami tarnyba sumenkino kariuomenės prestižą”, – sakė valstybės kaltinimą teisme palaikantis Klaipėdos prokuroras Vytautas Agintas.
„Aukštaitis” ir „Žemaitis” buvo greičiausi
* 1980 metais Kijeve pastatytą fregatą Lietuvos karinės jūrų pajėgos įsigijo 1992 metais. 71,2 metro ilgio ir 10,29 metro pločio „Aukštaitis” ir fregata „Žemaitis” buvo greičiausi Lietuvos karo laivai – galėjo plaukti 30 mazgų (55,5 km per valandą) greičiu.
* Tarnybai nebetinkantis „Aukštaitis”, kurio likutinė vertė siekė 1,2 mln. litų, buvo nurašytas. Toks pat likimas dar anksčiau ištiko ir „Žemaitį”.