„Paskutinį kartą visi susirinkę buvome per šv. Kalėdas. Taip ji džiaugėsi, kad Kaliekiuose statosi namą, ruošiasi greitai į jį persikelti“, – braukdama ašarą prisiminė moters motina Stasė Tūzienė. Moteris, užauginusi keturis vaikus, neįsivaizduoja, kodėl dingo jos vyriausioji dukra.
Apie 14-15 val. ją kolegė, tos pačios įstaigos vadovė Zita Indriūnienė, matė K. Vanagienę einančią Vyžuonų miestelyje. Teigiama, kad vėliau moteris ėjo Užpalių kryptimi pro Vyžuonų girininkiją iki miestelio pabaigos.
Po to niekas daugiau jos nematė.
Mačiusieji tvirtina, kad ji buvo apsirengusi raudona ar rausva striuke. Moteris su savimi turėjo ir tamsią rankinę.
Jau pirmą savaitę žmonės jos ieškojo Vyžuonų šile. Po kelių dienų Balčio ežero šalia Vyžuonų dugną tyrinėjo Utenos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narai, dingusiosios ieškojo policijos pareigūnai bei kinologai su šunimis. Bet tos paieškos jokių rezultatų nedavė.
Skyrė kitą pavaduotoją
Utenos rajono savivaldybės administracijos Šveitimo, sporto ir turizmo skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas sakė, K. Vanagienės, kad „lauks nors ir dešimt metų“, tačiau dabar yra priverstas laikinai skirti kitą direktorės pavaduotoją. Nes darbo krūviai yra dideli. Pasak jo, K. Vanagienė buvo puiki pavaduotoja, neseniai gavusi ir III vadybinę kvalifikacinę kategoriją.
„Visos problemos buvo išsprendžiamos. Net ir psichologinės. Mes jos labai laukiam, kad tik sugrįžtų“, – žurnalistams sakė dingusiosios moters vadovė Z. Indriūnienė.
Skyrybos šeimoje
Kaip aiškino dingusiosios vyras Stasys, prieš išėjimą iš namų žmona turėjo psichologinių problemų. Vyras žmonai norėjo palikti butą Utenoje, o pats po kurio laiko kraustytis į baigiamą statyti namą Kaliekiuose. „Mes pavargome vienas nuo kito, todėl ir priėmėme tokį sprendimą gyventi atskirai“, – sakė S. Vanagas.
Du sūnus išauginusi šeima norėjo išsiskirti. Vienas 21-erių sūnus šiuo metu dirba Norvegijoje. Kitas šiemet baigia gimnaziją.
Patarimai
Psichologės Skaidrė Kučinskienė ir Dalia Laurinavičienė pastebėjo, kad jautrūs ar į depresiją linkę asmenys, užklupti sunkumų, dažnai neadekvačiai į juos reaguoja. Pasak psichologių, tokie žmonės linkę save kaltinti dėl nesėkmių, galvoja, kad artimiesiems sukelia sunkumų ir jiems pasitraukus mylimiems žmonėms bus tik geriau. Prislėgti žmonės mato tik juos slegiančius rūpesčius ir negalvoja, kokius išgyvenimus jų išėjimas sukels artimiesiems.