Idėjomis įkurti „Saulės miestą” išgarsėjęs 47 metų Vasilijus Mitrochinas antrąsyk per metus nuteistas laisvės atėmimo bausme.
Šią savaitę įvairiomis aferomis garsėjantį veikėją Vilniaus apygardos teismas (VAT) nuteisė pustrečių metų laisvės atėmimo bausme.
Praėjusių metų liepos mėnesį to paties teismo paskelbtas nuosprendis, kuriuo V.Mitrochinui skirta šešerių metų nelaisvės bausmė, dar neįsiteisėjęs.
Bylą šiuo metu nagrinėja Apeliacinis teismas.
Mokesčius teks sumokėti
Pustrečių metų nelaisvės bausmė V.Mitrochinui paskirta už 2008–2009 metais įvykdytą turto pasisavinimą, sukčiavimą, dokumentų klastojimą bei apgaulingą apskaitos tvarkymą.
Šiuo laikotarpiu nuteistasis vadovavo bendrovei „Visagino turtas”.
Bendrovę „Visagino turtas” teismas irgi pripažino kalta dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Jai vienus metus ir tris mėnesius uždrausta užsiimti statybos ir remonto darbais.
Laikinai bendrovės veiklą apribojęs teismas pastebėjo, jog nuo nusikaltimų praėjo daug laiko, o vėliau dėl „Visagino turto” veiklos pareigūnai negavo jokių skundų.
Dėl valstybės biudžetui padarytos žalos Utenos mokesčių inspekcija V.Mitrochinui buvo pateikusi civilinį ieškinį.
Kaltinamasis valstybei turės sumokėti daugiau kaip 57 tūkstančius litų.
Tiek mokesčių bendrovės vadovas ir darbuotojai nesumokėjo apgaulingai pildydami buhalterinės apskaitos dokumentus.
Iš kasos paėmė pinigus
Beveik trejus metus šią bylą nagrinėjęs VAT pripažino, kad bendrovei „Visagino turtas” vadovavęs V.Mitrochinas pasisavino per 400 tūkstančių įmonei priklausančių litų.
2009 metais V.Mitrochinas suklastojo savo įmonės ir vienos sostinėje registruotos bendrovės kasos pajamų ir išlaidų orderius.
Direktorius dokumentuose įrašė, kad iš bendrovės „Visagino turtas” kasos skolai apmokėti jam buvo išduota 471 tūkstantis litų. Šiuos pinigus jis esą sumokėjo Vilniuje esančios bendrovės kasininkui už statybų objektą.
Dokumentuose buvo teigiama, kad kasininkas padengė skolas kitam įmonės akcininkui.
Mokesčių inspekcija reikalavo, kad mokesčiai būtų sumokėti ir nuo šios sumos. Jų skaičiavimu, teisiamasis turėjo sumokėti dar per 90 tūkstančių litų gyventojų pajamų ir sveikatos draudimo mokesčių.
Tačiau teismas nusprendė, jog pajamos buvo įgytos nusikalstamu būdu, todėl jos negali būti apmokestinamos.
Iki suėmimo V.Mitrochinas dirbo, su gyvenimo drauge augino du mažamečius vaikus.
Pardavė svetimą sklypą
Praėjusių metų liepą V.Mitrochinas ir dar trys jo bendrininkai buvo pripažinti kaltais dėl sklypo pasisavinimo.
2008 metais Nemenčinės plente sukčiai už 800 tūkstančių litų pardavė svetimo žmogaus namą su sklypu. Jo vertė buvo 2,5 milijono litų.
Šis nusikaltimas paaiškėjo, kai vilnietis Gintautas Martinkus gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą sumokėti 250 tūkstančių litų mokestį už Nemenčinės plente parduotą savo namą.
Šis raštas G.Martinkų pribloškė – niekam jis namo nebuvo pardavęs ir net nesiruošė parduoti.
Bet netrukus paaiškėjo, kad sklypas ir namas parduotas ir perparduotas keliems žmonėms.
Paaiškėjo, kad sukčiai suklastojo G.Martinkaus įgaliojimą ir pažymą, kad jis neva išsiskyręs su žmona.
Pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą, V.Mitrochinas dingo. 2009 metų birželį jis buvo surastas Latvijoje ir po kelių mėnesių pargabentas į Lietuvą.
Surezgė ne vieną aferą
* V.Mitrochinas buvo vienas pirmųjų Lietuvos turtuolių, kurie ėmė rastis subyrėjus Sovietų Sąjungai. Jis mėgdavo puikuotis viešumoje, žadėjo nustebinti pasaulį pastatydamas „Saulės miestą”.
* Vaizduodamas klestintį verslininką jis iš žmonių rinko indėlius, žadėdamas maždaug 50 procentų metines palūkanas. Sukčius surinko per 10 milijonų litų, tačiau jo finansinė piramidė žlugo.
* 1999-ųjų balandį už sukčiavimą stambiu mastu ir dokumentų klastojimą V.Mitrochinui buvo skirti 6 metai nelaisvės ir konfiskuotas visas jo turtas. Apgauti žmonės savo pinigų taip ir neatgavo.
* 2006 metais už bandymą papirkti kelių policijos pareigūną teismas jam skyrė 5 mėnesius nelaisvės, tačiau bausmės vykdymą atidėjo.
* V.Mitrochinas savo veiklą visada siejo su nekilnojamuoju turtu. Su juo buvo susijusi ne viena nekilnojamojo turto bendrovė, nors oficialiai jo pavardės dokumentuose nebūdavo. Tos bendrovės bankrutuodavo, prasiskolindavo, neįvykdydavo įsipareigojimų, dingdavo kartu su svetimais pinigais.