„Skundas atmestas, nėra jokių duomenų, kad D. Kedys galėjo būti nužudytas. Tai patvirtino ir Lietuvos, ir užsienio ekspertai“, - trečiadienį lrytas.lt sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimondas Petrauskas.
Šį prokuratūros nutarimą L. Kedienė gali skųsti teismui.
Greičiausiai ji taip ir darys, nes moteris yra įsitikinusi, kad jos sūnus buvo kankintas, o po to nužudytas. Savo įsitikinimus ji grindžia Švedijos ekspertų išvadose pateikta informacija, kad mirusiojo plaučiuose buvo rastas nedidelis kiekis vandens, tačiau nenori matyti antrosios šio sakinio dalies, kurioje parašyta, kad toks kiekis vandens negalėjo būti nuskendimo priežastis.
Kad D. Kedžio mirtis nebuvo smurtinė, Generalinė prokuratūra konstatuoja jau trečią kartą.
2011 m. gegužės 27 d. tuometis prokuroras Aidas Mažeika ikiteisminį tyrimą dėl garliaviškio mirties nutraukė. Prokuratūra pareiškė, kad D. Kedys mirė girtas, paspringęs savo skrandžio turiniu.
Ši nutartis buvo priimta praėjus beveik trims savaitėms po to, kai buvo gautos Švedijos ekspertų išvados, kuriose parašyta, kad D. Kedžio mirtis - nelaimingas atsitikimas.
Panašias išvadas iškart po D. Kedžio mirties buvo pateikę ir Lietuvos ekspertai. Ekspertų nuomonės nesutapo tik dėl vieno - sužalojimų ant vyro kūno atsiradimo laiko. Lietuviai teigė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti D. Kedžiui mirštant arba po mirties, švedai rašė, kad sužalojimai atsirado porą valandų iki mirties arba mirties metu.
Tokiomis išvadomis nepatenkinta L. Kedienė nutartį apskundė vyresniajam prokurorui. Jos skundas buvo atmestas.
Tada D. Kedžio mama kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau ir šis prokuratūros nutarimo nepanaikino. Teisėjo nutartis buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui, kuris pernai gruodį L. Kedienės skundą tenkino iš dalies - nurodė tam tikrus trūkumus ir grąžino tyrimą į prokuratūrą jiems pašalinti.
Šių metų sausio 19 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras Artūras Urbelis, iš naujo išnagrinėjęs D. Kedžio mirties priežasties nustatymui surinktą medžiagą ir specialistų bei ekspertų vertinimus, priėmė tokį patį sprendimą, kaip ir jo kolega A. Mažeika.
Nutarta ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes D. Kedžio mirties priežastis nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pasekmė.
L. Kedienė šį nutarimą apskundė aukštesniam prokurorui, tačiau ir jo atsakymas yra toks pats.
Ekspertų teigimu, D. Kedžio mirčiai įtakos turėjo vaistai ir didelis kiekis alkoholio. Tyrimo metu nenustatyta, kad D. Kedžiui kažkas sistemingai, prievarta būtų girdęs raminamuosius ir migdomuosius vaistus.
Vienas byloje apklaustas liudytojas aiškino, kad likus porai savaičių iki žmogžudysčių Kaune, 2009 m. rugsėjo 19 d., pats D. Kedys jam prisipažino, kad vartoja migdomuosius, kiekvieną vakarą išgeria po tris tabletes. Kad D. Kedys vartojo šiuos vaistus, patvirtino ir jo šeimos gydytojas. Jis nurodė, kad trys tabletės suaugusiam žmogui yra per didelė dozė.
Kai kuriuos iš D. Kedžio organizme rastų vaistų vartojo ir jo artimieji.
L. Kedienė ir jos dukra Neringa Venckienė ne kartą viešai žadėjo sieksiančios, kad D. Kedžio kūnas būtų ekshumuotas, tačiau nei viena su tokiu prašymu į Generalinę prokuratūrą nesikreipė.