Medikus panevėžietė kaltino dėl savo 24 metų sūnaus Giedriaus mirties. Greitąja atvežtą jaunuolį priėmimo skyriuje apžiūrėję keli gydytojai nusprendė jo į ligoninę neguldyti, o paleistas į namus panevėžietis po paros mirė.
Vienturčio sūnaus panevėžietė neteko 2009 metų pradžioje. Vasario 4 dienos vakare į G. Ilicevičiaus butą užsukęs draugas pastebėjo, kad jo veidas nubrozdintas, jis prastai orientuojasi. Jis net negalėjo paaiškinti, kur susimušė veidą.
Kadangi prieš porą metų vaikinas jau buvo patyręs galvos traumą, svečias sunerimo ir iškvietė greitąją. Atvažiavusi felčerė nusprendė vežti vaikiną į ligoninę.
Prieš vidurnaktį į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių atvežtą G. Ilicevičių apžiūrėjo LOR gydytojas, neurologė ir traumatologas, buvo atliktas galvos rentgenologinis tyrimas.
Po maždaug pusantros valandų tyrimų gydytojai nusprendė išleisti vaikiną namo. Jam buvo diagnozuotas veido sumušimas, galvos smegenų sutrenkimas ir ūmi alkoholinė intoksikacija.
Vasario 6 dieną panevėžietis savo namuose buvo rastas nebegyvas. Vaikinas gyveno atskirai nuo motinos. Ši, telefonu negalėdama prisiskambinti sūnui, nuvyko į jo butą ir rado jį gulintį lovoje nebegyvą.
Ieškinį Respublikinei Panevėžio ligoninei pateikusi mirusiojo motina teigia, kad jos sūnui šios ligoninės priėmimo skyriuje nebuvo suteikta tinkama pagalba, gydytojai nesiėmė visų reikiamų priemonių nustatyti tikrąją jo negalavimo priežastį, neatliko reikalingų tyrimų, nepaskyrė tinkamo gydymo. Ieškovė paprašė teismo priteisti iš ligoninės pusę milijono litų neturtinei žalai atlyginti.
G. Ilicevičienė sakė, kad į teismą kreiptis ji nusprendė, nes sūnų prarado dėl atsainaus gydytojų požiūrio į pacientą. Pati būdama medike (moteris dirba Panevėžio rajono poliklinikoje slaugytoja) ji nesupranta, kodėl sunkiai besiorientuojančio ir prasta savijauta besiskundžiančio vaikino neapžiūrėjo terapeutas, nebuvo atlikti kraujo tyrimai.
Tik po G. Ilicevičiaus mirties atlikus histologinius tyrimus paaiškėjo, kad jam buvo prasidėjęs plaučių uždegimas ir kaip jo komplikacija išsivystė ūmus širdies nepakankamumas.
„Vieną kartą gydytojams jau atleidau, bet dabar nusprendžiau nedovanoti“, – sakė G. Ilicevičienė. Jos teigimu, likus porai metų iki mirties, jos sūnus patyrė sunkią traumą: lipančiam į taksi jam kažkas smogė buteliu per galvą. Nuvežtam į ligoninę Giedriui budintis chirurgas tik susiuvo prakirstą galvą ir , neatlikęs jokių tyrimų, liepė eiti namo. Tačiau namuose sužeistas vaikinas pasijuto blogai. Paaiškėjo, kad jam į galvos smegenis išsiliejęs kraujas, susidarę krešulių. Tuomet teko atlikti skubią operaciją, jam buvo pašalinta dalis kaukolės kaulo. Po šio įvykio G. Ilicevičius pripažintas neįgaliu.
Kaip lrytas.lt sakė Respublikinės Panevėžio ligoninės lokalaus medicininio audito grupės vadovas Algirdas Žemaitaitis, tai pats didžiausias ieškinys šios gydymo įstaigos istorijoje. Ligoninės laimei, kad teismas, ėmęsis nagrinėti šią civilinę bylą, nusprendė netenkinti ieškovės advokatės prašymo areštuoti ligoninės sąskaitų, kol bus priimtas sprendimas. Kitaip ši gydymo įstaiga nebūtų galėjusi tęsti savo darbo.
Mirusio panevėžiečio motinos kaltinimus, kad medikai ne viską padarė, todėl ir neišgelbėjo jos sūnaus gyvybės, A. Žemaitaitis atmeta.
Pasak ligoninės atstovo, ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos ministerijos, ir teismo prašymu atlikę ekspertizę specialistai nustatė, kad medicininės paslaugos G. I. buvo atliktos laiku ir kokybiškai.
„Išvadose teigiama, kad tarp teiktos ambulatorinės medicininės pagalbos priėmimo skyriuje ir paciento mirties ryšio nėra“, – sakė A. Žemaitaitis.
Pasak Panevėžio ligoninės atstovų, vaikinas buvo sąmoningas, pats vaikščiojo. Kadangi jis į ligoninę buvo atvežtas dėl galimai patirtos naujos ar atsinaujinusios senos galvos traumos, tai jis ir buvo apžiūrėtas tos srities specialistų, atlikti būtini tyrimai.
Panevėžio apygardos teismas nusprendė G. Ilicevičienės ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas pripažino, kad į priėmimo skyrių atvežtas įtariant galvos traumą G. Ilicevičius iš tiesų buvo apžiūrėtas tų specialistų, kurie ir turėjo tai padaryti esant tokia diagnozei, o kitų nusiskundimų pacientas neišsakė.
Tačiau gydytojai neįvertino jo būsenos. Tai, kad vaikinas beveik nesiorientavo aplinkoje, patvirtino ir jį į ligoninę atlydėjęs draugas, ir greitosios pagalbos felčerė. Dėl tokios būsenos jis iš namų buvo išneštas ant neštuvų, o ligoninėje vaikščiojo laikomas už parankės ir klūpinėdamas.
Teismas konstatavo, kad G. Ilicevičių, dėl savo būklės nepajėgiantį pasiskųsti bloga savijauta, privalėjo apžiūrėti ir vidaus ligų gydytojas, jam turėjo būti atlikti kraujo tyrimai. Šį pažeidimą užfiksavo ir Valstybės medicininio audito inspekcija.
Todėl teismas nusprendė iš dalies tenkinti G. Ilicevičienės ieškinį ir priteisti iš Respublikinės Panevėžio ligoninės 20 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.
„Jokie pinigai mano sūnaus neprikels. Aš tik noriu, kad gydytojams tai būtų pamoka“, – po teismo sprendimo paskelbimo sakė panevėžietė. Ji sakė dar nežinanti, ar šį sprendimą skųs. Ir ji, ir atsakovė – Respublikinė Panevėžio ligoninė, šį sprendimą apskųsti Aukščiausiajam apeliaciniam teismui turi 30 dienų.