„Mes prašome vieno – sugrąžinti žmonėms tai, ką jie savo rankomis užsidirbo, daugiau nieko mums nereikia“, - teigė buvusių „Klaipėdos kranų“ darbininkų teises ginančios Klaipėdos valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Barišauskienė.
Jos perspėjimų prieš kelerius metus žmonės neišgirdo, todėl šiandien varsto teismų duris. „Kai algų negavo du mėnesius, sakiau jiems – kelkim bankroto bylą, bet jie nusprendė laukti. Taigi šiandien neturi nei darbo, nei pinigų, o daugelis ir sveikatą parado“, - skėsčiojo rankomis moteris.
Buvusiems darbuotojams bendrovė liko skolinga beveik 2 mln. litų.
Klaipėdietis Aleksandras Kraučenka uždarbio nesulaukė dvejus metus, galiausiai 2010-aisiais išėjo į pensiją. Savo uždirbtus pinigus ir pašalpą dėl darbe sužalotos rankos vyras iš buvusio darbdavio bando išsireikalauti teismo keliu.
Įmonės skola jam jau siekia 26 tūkst. litų.
„Gavęs traumą netekau 60 proc. darbingumo, tačiau ir pašalpos, kuri siekia 400 litų per mėnesį, jie man nenori mokėti. Per Kalėdas numetė tūkstantį litų ir viskas“, - pasakojo A. Kraučenka.
Finansinės bėdos gyvenamųjų namų statyba užsiimančią bendrovę „Klaipėdos kranai“ užklupo prieš pustrečių metų.
Užsakymų sparčiai mažėjo, tad greitai pristigo lėšų ir algoms. Profesinė sąjunga, kuriai tuomet priklausė beveik pusė - apie pusantro šimto darbuotojų, matydama, kad jos nariai atlygio nesulaukia po tris ir daugiau mėnesių, ėmė reikalauti, kad įmonė skelbtų bankrotą. To paties prašė ir kreditoriai. Bendrovė iki šiol skolinga ne tik darbuotojams, bet ir bankams, „Sodrai”, Mokesčių inspekcijai. Vien skola „Sodrai“ siekia daugiau kaip 1,6 mln. litų.
Šiuo metu įmonėje dirba apie dvi dešimtis darbuotojų, iš kurių dauguma – administracijoje.
Vadovų kalbas apie tai, kad įmonė pradėjo statybas Kaliningrade ir Rygoje, profsąjungos pirmininkė B. Barišauskienė vadino melu. Tai esą tik bandymai išvengti bankroto.
„Baisus padaras tas bosas“, - neslėpė pykčio prie teismo salės laukę žmonės. Visi jų bandymai gražiuoju susigrąžinti jiems priklausantį atlygį atsimušė kaip į sieną.
Tuo metu, kai viena iš jo valdomų bendrovių „Klaipėdos kranai“ ritosi žemyn, o darbuotojai ėmė skursti ir badauti, A. Boso deklaruotas turtas siekė 60 mln. Lt.
Jis yra pagrindinis įmonės akcininkas. Dar visai neseniai paklaustas apie tai, kada ketina atsiskaityti su buvusiais darbuotojais, pažadais nesišvaistė. „Iki šiol dar įmonė nebankrutavo, taigi kada nors atsiskaitys, kai pagerės situacija. Bet kada, negalime pasakyti. Gal kiek per vėlai žmonės buvo atleisti, vadovai vis galvojo, kad situacija pagerės“, - svarstė jis.
Penktadienį Klaipėdos apygardos teismas negalėjo pradėti nagrinėti bendrovės vadovų prašymo iškelti restruktūrizavimo bylą, nes nei ieškovų, nei atsakovų atstovai nepasirodė.
Prieš dvi dienas teismą pasiekė bendrovės atstovų prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes naujai pasamdytas advokatas nespėjęs susipažinti su bylos medžiaga.
„SEB“ banko atstovai paprašė teismo bylą nagrinėti kuo greičiau, nes bendrovės „Klaipėdos kranai“ atstovų elgesys jiems nepaliko abejonių, jog bandoma vilkinti procesą. Bankas, kuris neskelbia, kiek įmonė liko skolinga, siekia, kad būtų paskelbtas bankrotas ir pavyktų susigrąžinti bent dalį banko turto.
Kitas posėdis paskirtas balandžio 12 dieną.