Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus departamento prokuroras Mindaugas Dūda siūlė D. Noreiką ir A. Grublį apklausti uždarame teismo posėdyje, tačiau teismas prokuroro prašymo netenkino.
D. Noreika teismui pasakojo, kad apie E. Kusaitę sužinojo tik po jos mamos ir tetos kreipimosi, anksčiau apie ją nebuvo girdėjęs.
Liudytojo teigimu, jis surašė ir pažymą apie E. Kusaitę, tačiau joje buvo surašyta tik tai, ką pasakojo jos mama ir teta – apie merginos susidomėjimą islamu, jos draugą čečėną, kuris susisprogdino, apie E. Kusaitės norą pasekti draugo pėdomis.
Į daugelį teisiamosios ir jos gynėjo Kęstučio Stungio klausimų D. Noreika neatsakė, teigdamas, kad tai yra susiję su operatyvine veikla ir jis negali to komentuoti.
E. Kusaitė šį liudininką apkaltino ją persekiojus ir kartu su kitais VSD pareigūnais surežisavus šią bylą.
“Kada pradėjo mane persekioti? Nuo kada aš buvau jūsų žinioje? Iš kur jūs turėjote apie mane informacijos? Kodėl jūs žadėjote mano mamai ir tetai, kad su manimi pasikalbėsite, patikrinsite mano sveikatą? Kokiu tikslu išsiuntėte mane į Vokietiją? Kodėl mano mamai siūlėte tapti musulmone? Iš kur jūs žinojote apie čečėnus? Kodėl mamai liepėte nesikišti į mano gyvenimą? “, - klausimais D. Noreiką užvertė E. Kusaitė.
Į daugelį teisiamosios klausimų liudininkas atsakė neigiamai.
Jis neigė E. Kusaitę persekiojęs, siuntęs ją į Vokietiją ar grasinęs jos mamai.
D. Noreikos atsakymai nepatiko ne tik teisiamajai, bet ir merginos artimiesiems. Teismo posėdį stebėjusios V. Kusienė ir I. Jeleniauskaitė piktinosi, kad VSD pareigūnas, kuris po E. Kusaitės suėmimo buvo paaukštintas pareigose, meluoja.
“Mes galvojome, kad Eglė susidėjo su kažkokia nusikaltėlių gauja, todėl kreipėmės į Klaipėdos VSD prašydamos mums padėti, tada dar nežinojome, kad ta nusikaltėlių gauja ir yra jie”, - lrytas.lt sakė I. Jeleniauskaitė.
A. Grublys apie E. Kusaitės bylą iš viso nelabai ką galėjo pasakyti, nes, anot jo, su šia byla nedirbo.
E. Kusaitė buvo sulaikyta 2009 m. spalį, susiruošusi vykti į Rusiją.
Teigiama, kad ji ketino įykdyti terororo aktą, rengėsi susisprogdinti Čečėnijoje prie Rusijos strateginės reikšmės objekto.
Pati E. Kusaitė jai mestus kaltinimus vadina VSD surengta provokacija ir tikina, kad į Rusiją vyko tik aplankyti draugų - Apti ir Aišat Magmadovų.
Šie asmenys jau nuteisti Rusijoje. Jiems skirtos šešerių ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmės.
Lietuvos prokurorų duomenimis, E. Kusaitė buvo užmezgusi ryšius su islamistinėmis grupuotėmis ir rengėsi teroro aktui nepriklausomybės nuo Rusijos siekusioje Šiaurės Kaukaze esančioje Čečėnijos respublikoje.
Pasak Rusijos prokuratūros, A. Magmadovas ir jo sesuo naudodamiesi mobiliuoju telefonu bei internetu įkalbinėjo Lietuvos pilietę E. Kusaitę dalyvauti grupuotėje ir susisprogdinti viešoje vietoje Rusijoje.
A. Magmadovas, pasak rusų prokurorų, 2009 metais įstojo į Čečėnijoje veikiančią ginkluotą grupuotę „Imarat Kavkaz“.
Grupuotės vadeivos esą pavedė A. Magmadovui parinkti islamą išpažįstančias moteris ir ideologiškai jas parengti teroristiniam aktui įvykdyti.
E. Kusaitė daugiau kaip devynis mėnesius buvo suimta, tačiau dabar yra laisvėje. Per šį laiką ji sugebėjo užsidirbti dar tris baudžiamąsias bylas. Dėl grasinančios žinutės prokurorui Justui Lauciui jai jau skirta bauda, tačiau E. Kusaitė nuosprendį apskundė.
Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje ji kaltinama J. Lauciaus įžeidimu, o miesto 1-osios apylinkės teisme byla dėl melagingų parodymų davimo. Klaipėdietė teigė, kad ją suimtą muse Rusijos saugumiečiai, tačiau nei prokuratūra, nei Seimo kontrolierius tokio fakto nenustatė.