Teismas atvertė Utenos kolegijos studento žiauraus nužudymo bylą

Teismas iš esmės pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje 21 metų klaipėdietis Guramis Džikia kaltinamas pernai vasarį itin žiauriai nužudęs tame pačiame Utenos kolegijos bendrabučio kambaryje gyvenusį bendraamžį rokiškietį Vitalijų Piatiną.

Kaltinamojoje išvadoje teigiama, kad dėl ilgalaikių asmeninių nesutarimų įpykęs G. Džikia vasario 17 dieną, apie 4 val. ryto, peiliu subadė miegantį kambario draugą V. Piatiną.

Ekspertai nustatė, kad iš pradžių miegančiam, o po pirmų smūgių prabudusiam ir nesėkmingai gintis bandžiusiam vaikinui teisiamasis peiliu dūrė ne mažiau kaip trylika kartų. V. Piatinui buvo subadyta krūtinė, kaklas, galva. Po vieno dūrio į galvą net nulūžo ir žaizdoje liko dalis peilio geležtės. Ant nužudytojo kūno taip pat aptiktos ne mažiau kaip šešių smūgių buku daiktu žymės. Jaunuolis dėl prasidėjusio vidinio ir išorinio kraujavimo netrukus mirė.

Kaip manoma, norėdamas išvengti atsakomybės, G. Džikia bandė sumėtyti pėdas. Vien su kelnaitėmis per užpuolimą buvusį nebegyvą vaikiną klaipėdietis aprengė viršutiniais rūbais, apavė jam batus ir nutempė į tame pačiame bendrabučio aukšte esantį bendrą balkoną. Grįžęs į kambarį, jis išplovė grindis ir išvalė pritaškytą kraują, paslėpė kruviną patalynę nuo V. Piatino lovos.

Kai anksti rytą į balkoną parūkyti išėjusios studentės pastebėjo nebegyvą vaikiną ir sukėlė triukšmą, G. Džikia užrakino kambarį ir spruko iš bendrabučio. Manoma, kad tuo metu jis atsikratė ir žmogžudystės įrankio - peilį, kuriuo subadė V. Piatiną, įmetė į netoliese tekančią Vyžuonos upę. Jis iki šiol nesurastas.

Tą patį rytą klaipėdietis kaip niekur nieko grįžo į bendrabutį ir žmogžudystę pradėjusiems tirti pareigūnams tvirtino tąnakt savo kambaryje nenakvojęs, nieko apie nužudymą nežinąs. Tuomet kriminalistai pareikalavo atrakinti kambario duris ir ant lovatiese uždengtos V. Piatino lovos čiužinio pamatė kraujo dėmes. Prispirtas įkalčių G. Džikia prisipažino nužudęs kambario draugą. Klaipėdietis buvo suimtas ir iki šiol laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje.

Prokurorui perskaičius bylos kaltinamąjį aktą teismas paklausė, ar G. Džikia pripažįsta savo kaltę. „Per mane žuvo Vitalijus, bet taip, kaip prokuroras sakė, neprisipažįstu, kad buvo“, – tik iš dalies kaltu jautėsi G. Džikia. Vaikinas pasinaudojo teise teismui parodymus duoti po to, kai bus apklausti visi liudytojai.

Pirmiausia teismas apklausė V. Piatino tėvus. Rokiškyje gyvenantys Jurijus ir Sigita Piatinai teismui pateikė civilinį ieškinį. Jie prašo atlyginti beveik 27 tūkst. litų materialinę žalą ir pusės milijono litų neturtinę žalą.

Pasisakydamas dėl ieškinio dydžio 45 metų J. Piatinas neslėpė skausmo. „Aš sūnaus neparduodu, man jo pačiam reikia. Turėjau gerą sūnų. Negaliu jo įkainoti – sūnaus už tuos pinigus nenupirksi“, – sakė rokiškietis. Kai teisiamojo gynėjas paklausė, ar vyriškis nesumažintų neturtinės žalos ieškinio, vyras pasiūlė: „Aš nieko nereikalausiu, visų ieškinių atsisakysiu, bet grąžinkit man sūnų“ ir į derybas nesileido.

Dar sunkiau graudulį tramdyti pavyko nužudytojo motinai S. Piatinienei. Moteris, paprašyta pagrįsti civilinio ieškinio dydį, sakė, kad prarado ne tik vaiką – prarado gyvenimo džiaugsmą, sveikatą. Anksčiau lauktos šventės dabar šeimai kelia tik liūdesį. „Ir milijono maža, ir dviejų maža už amžiams prarastą sūnų“, – sakė moteris ir pravirko. Ašaros pasirodė ir ne vieno iš salėje sėdinčių žmonių akyse. Teismui padarius pertrauką, kad nuslūgtų emocijos, artimieji nužudytojo motinai sugirdė raminamųjų vaistų.

Vėliau kalbėdami su žurnalistais be sūnaus likę Piatinai pabrėžė, kad nesitiki iš G. Džikios gauti jokių pinigų, tokio dydžio ieškinį pateikė tikrai ne norėdami pralobti, jie patyrė pinigais neišmatuojamą netektį.

Teisme liudiję nužudytojo tėvai sakė, kad nesutarimai tarp jų sūnaus ir klaipėdiečio G. Džikios prasidėjo nuo pat rugsėjo.

Utenos kolegijoje turizmo vadybą studijavęs antrakursis V. Piatinas, po vasaros atostogų grįžęs į savo kambarį bendrabutyje, rado užimtą lovą, kurioje iki tol miegojo. Ten jau buvo įsikūręs pirmakursis kineziterapijos studentas G. Džikia. Šis pareiškė, kad nuo šiol čia miegos jis.

Tėvams naujuoju kambario draugu rokiškietis yra skundęsis ne kartą: pasakojo, kad jie nesutaria. Grįžęs Kalėdų atostogų, V. Piatinas pasidžiaugė, kad G. Džikia grįžta mokytis į Klaipėdą ir daugiau jiems kartu gyventi nebereikės. Tačiau netrukus šis vaikinas vėl sugrįžo į Utenos kolegiją, nes dėl skirtingų mokymosi programų gimtajame mieste mokytis negalėjo.

Kaip anksčiau pasakojo J. Piatinas, sūnus jam pasakojo, kad grįžęs atgal į tą patį kambarį, G. Džikia nuo lovos, kurią vėl buvo užėmęs rokiškietis, numetė jo daiktus. Tuomet V. Piatinas iš kambaryje stovinčio savo šaldytuvo iškraustė klaipėdiečio maisto produktus ir pareiškė, kad juo nebeleidžia naudotis.

Likus maždaug savaitei iki tragedijos, J. Piatinas buvo nuvažiavęs į Uteną aiškintis, kas vyksta. Jam paskambinusi bendrabučio administratorė papasakojo įtarianti, kad jo sūnus siuntinėja grasinančio pobūdžio SMS žinutes G. Džikiai. Tuomet vyriškis paprašė, kad kuris nors vaikinas būtų iškeltas į kitą kambarį. Bet administratorė jam paaiškino, kad nenori perkelti Guramio, nes jis kitame kambaryje gali nepritapti. „O kodėl mano sūnus turi su tuo susitaikyti?“ – nusistebėjo tuomet J. Piatinas, o bendrabučio atstovė pažadėjo jam, kad vaikinus apgyvendins skirtinguose kambariuose.

Po šio pokalbio kelis kartus kalbėdamas telefonu ir vieną kartą trumpam aplankęs sūnų J. Piatinas nusiskundimų dėl klaipėdiečio nebegirdėjo. Dabar rokiškėnas supranta, kad Vitalijus tiesiog nebenorėjo, kad tėvai jaudintųsi, tačiau iš tiesų vaikinai vis tiek konfliktavo, o į skirtingus kambarius niekas jų taip ir neperkėlė.

„Po nelaimės aš apklausiau daugybę žmonių, klausiausi sūnaus į mobilųjį telefoną įrašytų pokalbių su G. Džikia“, – teisme pasakojo J. Piatinas. Vyriškio teigimu, tragedijos išvakarėse, apie 11 val. ryto, abu kambario kaimynai vėl susibarė. Apie 18 val. G. Džikia vėl užsipuolė Vitalijų. Šio padarytame garso įraše girdėti, kaip Guramis jį įžeidinėja – vadina invalidu, tyčiojasi, kad jis neturi draugų, reikalauja duoti jam į galvą, o rokiškietis atsako, kad jo nelies.

Sūnaus netekęs rokiškietis įtaria, kad neleidęs konfliktui dar labiau įsisiūbuoti, Vitalijus vėliau nuėjo miegoti, net nenujausdamas, kad paryčiais bus užpultas ir nužudytas.

Nužudytojo tėvai įsitikinę, kad G. Džikia jų sūnų puolė iš anksto apgalvojęs ir elgėsi šaltakraujiškai. „Guramis juk kineziterapiją studijavo, žinojo, į kokius gyvybei pavojingus taškus durti, kad jis iš karto nemirtų, bet kankintųsi ir pagalbos kviestis negalėtų“, – sakė teisme S. Piatinienė.

Jos vyras priminė ir teisiamojo elgesį nužudžius jo sūnų – klaipėdietis, inscenizuodamas, kad vaikinas buvo užpultas ir nužudytas balkone, jį kruopščiai aprengė, net kojines užmovė, į striukės kišenes cigarečių, kitų daiktų pridėjo.

Piatinų prašymu prie bylos medžiagos buvo prijungta ir „Facebook“ socialiniame tinkle G. Džikios profilyje rasta informacija. Pasak nukentėjusiųjų, ten buvo įkelta nuotrauka, kurioje, kaip jie įtaria, nusifotografavęs pats teisiamasis. Jaunuolis dalį veido prisidengęs juodu raiščiu, rankoje laiko peilį, šalia jo parklupusi mergina.

Ne ką mažesnio skausmo prislėgta atrodė ir tą pačią dieną teisme apklausta teisiamojo motina, klaipėdietė E. Džikia. Moteris pabrėžė, kad nors jos sūnaus tėvas – gruzinas, tačiau sūnus gimė ir užaugo Lietuvoje, savo ateitį siejo tik su Lietuva. Moters teigimu, jis tikrai nebuvo pietietiško temperamento.

Klaipėdietė tvirtino, kad jos sūnus buvo itin ramaus būdo ir nekonfliktiškas. „Jis ne tik nesimušdavo, bet ir su niekuo nesibardavo“, – pasakojo vaikino motina. Todėl ji neįsivaizduojanti, kas tokio tarp jaunuolių galėjo įvykti, kad sūnus net nužudė kambario draugą.

Pasak klaipėdietės, sūnus mokytis į Uteną išvažiavo, nes įstoti studijuoti kineziterapijos gimtajame uostamiestyje jam pritrūko balų. Ji pati rugpjūčio paskutinėmis dienomis palydėjo sūnų į Utenos kolegiją. Bendrabučio administratorės ji prašiusi sūnų apgyvendinti su kokiu ramius vaikinu dviviečiame kambaryje. Tačiau vėliau sužinojo, kad Guramis apgyvendintas triviečiame kambaryje. Paskambinusią klaipėdietę bendrabučio administratorė nuramino, kad trečiasis vaikinas – Vitalijus iš Rokiškio, šiame kambaryje tik oficialiai registruotas, tačiau iš tiesų gyvena pas savo panelę.

E. Džikia nusiramino, tačiau netrukus iš sūnaus sužinojo, kad ir minėtas rokiškietis gyvena tame pačiame kambaryje. Netrukus Guramis ėmė skųstis, kad V. Piatinas labai netvarkingas ir jie dėl to pykstasi. Kalėdų atostogų vaikinas į Klaipėdą grįžo sutinusia ranka ir prisipažino su rokiškiečiu kambario kaimynu susimušęs, bet vėliau susitaikęs, prižadėjo tėvams daugiau su juo nebesimušti.

Pasak teisiamojo motinos, sūnus jai sakęs, kad V. Piatinas ir su kitu kambario draugu anksčiau yra susimušęs taip, kad pastarasis net kraujais apsipylęs. O dar vienas vaikinas, gyvenęs šiame kambaryje anksčiau, dėl rokiškiečio išsikėlė gyventi kitur. Jo vietoje ir buvo apgyvendintas klaipėdietis.

Stebina abejingumas

Teisme ir Piatinai, ir teisiamojo motina E. Džikia negailėjo kritikos Utenos kolegijos atstovams. Jų nuomone, tragedijos būtų pavykę išvengti, jei nesutariantys vaikinai būtų buvę apgyvendinti skirtinguose kambariuose. Tačiau to padaryti administracija taip ir neprisiruošė.

Dar vieno skaudaus akibrokšto nužudytojo šeima sulaukė jau po Vitalijaus žūties. Apie tai, kad jis nužudytas, pirmoji sužinojo 16-metė studento sesuo. Jai į mobilųjį telefoną vasario 17-ąją paskambinęs vyriškis prisistatė Utenos policijos pareigūnu ir pasakė, kad jos brolis nebegyvas, reiks daryti skrodimą, tegul ji tai pasako tėvams. Kai siaubo ištikta paauglė paskambino ramiausiai darbe dirbančiai motinai, ši iš pradžių nepatikėjo, galvojo, kad čia telefoninių sukčių ataka. Dėl visa ko ji pabandė prisiskambinti sūnui, o kai tai nepavyko, paskambino kartu Utenoje besimokančiai jo draugei Jurgitai. Mergina patvirtino baisią žinią ir paaiškino, kad pareigūnai jai pačiai uždraudė kam nors pranešti apie nelaimę.

„Kai kolegijai reikėdavo pinigų, tai žinodavo, kaip mums paskambinti, o kai tokia nelaimė atsitiko, tai mūsų telefonų numerių nesugebėjo rasti, nepilnametei dukrai kokį siaubą teko išgyventi“, – piktinosi S. Piatinienė.

Savotiška Utenos kolegijos administracijos ramybė stebino ir kai kuriuos neseniai lrytas.lt kalbintus ten besimokančius studentus. Jų teigimu, net lovos, kurioje buvo užpultas ir nužudytas V. Piatinas, nepasirūpinta iš bendrabučio pašalinti. Ji tebestovi tame pačiame kambaryje, kur įvyko tragedija, ant jos priverstas miegoti ten vėliau apgyvendintas vaikinas. Pasirūpinta tik žudiko subadytą minkštąją baldo dalį sulopyti.

Kitas šios bylos posėdis įvyks gegužės 7 dieną Utenoje. Teisėjų kolegija nusprendė daryti išvažiuojamąjį teismo posėdį, nes didžioji dalis iš 45 liudininkų, kuriuos reikia apklausti, gyvena Utenoje.