Priimdamas nutartį H. Daktarui pratęsti suėmimą Klaipėdos
apygardos teismas rėmėsi tuo, kad kaltinamasis gali bėgti, slėptis
nuo teismo, trukdyti procesui, daryti naujus nusikaltimus.
H. Daktaras ir jo gynėjas advokatas Kristupas Ašmys su šia
teismo išvada nesutiko ir prašė šią nutartį panaikinti, nes ji
esanti nepagrįsta.
H. Daktaro advokato teigimu, jo ginamasis turi
šeimą, gyvenamąją vietą, byloje yra apklausti visi liudytojai, dėl
to teismo argumentas, kad kaltinamasis gali daryti jiems įtaką,
nepagrįstas.
„Šioje vietoje argumentavimas dėl poveikio darymo yra
nepagrįstas“, - ketvirtadienį Lietuvos apeliacine teisme, kuris
nagrinėja H. Daktaro skundą, kalbėjo K. Ašmys.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kitiems kaltinamiesiems
šioje byloje paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
Pastariesiems švelnesnės kardomosios priemonės buvo skirtos, nes
jie pripažino savo kaltę. Tuo tarpu H. Daktarui esą skiriama
griežčiausia kardomoji priemonė, nes jis nepripažįsta savo kaltės.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos
tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis su anksčiau
išdėstytais motyvais nesutiko. Pasak jo, baudžiamasis procesas
nenumato kolektyvinės kardomosios priemonės skyrimo.
„Pagrindai nustatyti teisėtai ir pagrįstai“, - teisme kalbėjo
prokuroras.
Pats H. Daktaras teisme ketvirtadienį aiškino, kad „jeigu jis
nebūtų H. Daktaras, šios bylos nebūtų“.
„Kur aš bėgsiu, kur slapstysiuos aš? Man ne
tie metai.
Man 55 metai, nesinori, nėra tos žiežirbos, kad gali
kažką padaryti. Dabar viskas - 55 metai, norisi ramybės, žinoma, ne
tokios, kokią man suteikė Policijos departamentas“, - kalbėjo
kaltinamasis.
H. Daktaras skundėsi sėdįs labai blogoje kameroje, esančioje
rūsyje, kur šalta, vasarą drėgna, dėl to skauda sąnariai.
„Visi Šiauliuose sėdi, o aš vis tiek čia,
rūsy. Kodėl čia man taip? Mano žmogaus teisės pažeistos ir aš eisiu
iki Strasbūro. Vieną kartą laimėjau Strasbūre, tikiuosi, ir šį
kartą laimėsiu. Nesąmonė, kodėl taip su manimi elgiasi“, - dėstė
jis.
Kauno nusikalstamojo pasaulio vadeiva taip pat kalbėjo apie
patiriamą psichologinį spaudimą, kuris esą daromas, nes jis
nesutiko bendradarbiauti su policija.
H. Daktaras taip pat skundėsi dėl pasimatymų su žmona Ramute
tvarkos.
„Pasimatymus duoda su žmona dvi valandas per telefoną pakalbėti
per langelį - nei prisiliesti, nieko. Tiek metų baigiasi, viskas
vyksta, neduoda pasidžiaugti paskutinėmis gyvenimo
minutėmis, viską atima“, - kalbėjo kaltinamasis.
H. Daktaras teismui sakė, kad turi šeimą, gyvenamąją vietą. Tai
esą yra pagrindas švelnesnės kardomosios priemonės skyrimui.
Ar Lietuvos apeliacinis teismas patenkins H. Daktaro skundą, paaiškės penktadienį.
Elta primena, kad vasario pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė H. Daktaro
bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Tokį sprendimą
teismas priėmė apsvarstęs Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus pirmininko prašymą spręsti klausimą dėl bylos
perdavimo kitam apygardos teismui.
Prašymas buvo grindžiamas H. Daktaro ir kitų byloje
figūruojančių asmenų baudžiamosios bylos sudėtingumu ir itin didele
apimtimi.
Prašyme taip pat buvo pažymima, kad Vilniaus apygardos
teisme nuo 2009 m. gauta daugiau kaip dvi dešimtys itin sudėtingų
bylų, o šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje yra 19 teisėjų, iš
kurių du teisėjai yra teismo bei skyriaus pirmininkai, 11 teisėjų
šioje byloje sprendė procesinės prievartos priemonių klausimus,
todėl jie negalės nagrinėti šios baudžiamosios bylos.
Likusieji
teisėjai šiuo metu turi po kelias itin sudėtingas baudžiamąsias
bylas. Be to, Vilniaus apygardos teismo darbo krūvis yra
didžiausias iš visų Lietuvos apygardos teismų.
H. Daktaras kaltinamas 1993-2001 m. organizavęs ginkluotą
susivienijimą sunkiems nusikaltimams daryti.
Jis prieš kelerius
metus buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo
ieškomas ir sulaikytas Bulgarijoje, kur gyveno apsimetęs kitu
asmeniu.