Lietuvos apeliacinis teismas kovo 28 dieną priėmė nutartį, kuria atmetė bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) apeliacinį skundą ir paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Nustatyta, kad trys senamiestyje esantys ir į kultūros paveldo registrą įtraukti žemės sklypai, kurių bendra vertė siekia 6,4 mln. litų, bendrovei perleisti neteisėtai. Žemės reformos įstatymas neleidžia kultūros paveldo sąrašui priklausančių sklypų perleisti juridiniams asmenims. Šiam žingsniui žalią šviesą uždegė buvusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Teismas šį sandorį panaikino ir patenkino prokurorų ieškinį bei nurodė neteisėtai privatizuotus sklypus grąžinti valstybei.
Bendrovė KLASCO žada šį sprendimą skųsti Aukščiausiajam teismui, greičiausiai bus bandoma išsireikalauti ir atlyginti žalą dėl milijoninių investicijų į miesto infrastruktūrą.
Valstybei bus grąžintas ir kitas neteisėtai privatizuotas sklypas, esantis Mituvos g. 2. Čia stovintį namą nuspręsta nugriauti ir pagaliau atverti kelią tolimesnei uosto geležinkelio plėtrai.
Šis sklypas Vyriausybės nutarimu buvo priskirtas prie uosto rezervinės teritorijos, kuri būtina uosto plėtrai. Nors Uosto direkcija anksčiau kelis kartus kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama sustabdyti šioje zonoje esančių sklypų perleidimo privatiems asmenims procesą, tarnyba į šiuos prašymus neatsižvelgė. 2010 metais pasirašytas įsakymas, leidžiantis sklypą perleisti privatiems asmenims. Dėl to jau baigto statyti geležinkelio nebuvo galima pripažinti tinkamu naudoti. Nepalankaus teismo sprendimo atveju grėsė prarasti apie 7 mln. litų ES paramos lėšų. „Šis teismo sprendimas labai reikšmingas, nes taip apsaugoti valstybės finansiniai interesai, išvengiant nepagrįsto kompensavimo fiziniams asmenims už žemės sklypą, kurį jie įsigijo neteisėtai“, - teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Laura Paulikienė.
Sklypo Mituvos gatvėje dydis – apie 14 arų. Jį įsigijusi šeima nė neplanavo čia įsikurti – butus pardavė.
„Tie asmenys žinojo, kad žemė bus reikalinga valstybės reikmėms ir siekė gauti didesnę kompensaciją iš Uosto direkcijos“, - neabejojo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius.
Pareigūnai mano, kad tokią situaciją galėjo nulemti netinkamai interpretuojami Vyriausybės nutarimai dėl rezervinių teritorijų naudojimo. Vienas iš jų teismo sprendimu yra panaikintas, tačiau spragų įgyvendinant antrąjį likę. „Pagal vieną nutarimą sklypas patenka į rezervinę teritoriją, pagal kitą ne, todėl ir lieka erdvės interpretacijoms“, - susidariusią painiavą, kuria ir pasinaudojo naujieji savininkai, atskleidė G. Danėlius.
Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo dar vieną bylą, kurioje narpliotas kitas neteisėto valstybinės žemės panaudojimo atvejis. Bandyta atkurti nuosavybės teises Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, kuri net nebuvo pretendentų atgauti žemę sąraše. Tai padaryta klastojant dokumentus. Valdininkei neatlygintinai suteikti du miško paskirties žemės sklypai Klaipėdos rajone. Bendras jų plotas – daugiau kaip 12 hektarų. Jų rinkos vertė pateikiant ieškinį siekė 104 tūkst. litų.
Prokurorams pavyko pasiekti, kad dešimt sklypų būtų grąžinta Klaipėdos rajono sodų bendrijai „Skinija“. Bendrijos pirmininkas be kitų bendrijos narių sutikimo nusprendė, jog teritorijoje esantis 1,69 hektarų dydžio sklypas bendrijai nereikalingas ir jį perdavė Laisvos valstybinės žemės fondui. Netrukus jame atkurtos žemės nuosavybės teisės vienai moteriai, kuri pavedė žemę tvarkyti tam pačiam sodininkų bendrijos pirmininkui. Šis sklypą suskaidė į dešimt dalių ir padalijo sūnums. Tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu bendrijai grąžinta neteisėtai išgrobstyta žemė.
Kovo pabaigoje Klaipėdos apylinkės teismas pripažino negaliojančiu 2002 metų gruodžio 13 dienos varžytinių aktą, pagal kurį Aurelija Trečekauskienė, tuomečio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos juristo Sauliaus Trečekausko žmona, per Laivybos paslaugų centro turto varžytines už 100 litų įsigijo deviacijos įrenginį, kuris ateityje trukdytų uosto veiklai. Šis sprendimas aukštesnės instancijos teismui kol kas nėra apskųstas.
Per pirmuosius du šių metų mėnesius teismas jau patenkino 7 prokurorų civilinius ieškinius, parengti ir 3 nauji. Vienas iš jų, susijęs su Palangos Kurhauzo vieno iš savininkų – Jackų šeimos neteisėtai įsigytu turtu, jau pateiktas teismui.