2010 m. 100 tūkst. gyventojų Vilniuje ir Panevėžyje teko po 5 nužudymus (2009 m. - 6), Šiauliuose - 4 (2009 m. - 10), Kaune - 7 (2009 m. - 8), Klaipėdoje - 9 (kaip ir 2009 m.). Didžiausias plėšimų rodiklis taip pat buvo užregistruotas Klaipėdoje - 202 plėšimai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų, tačiau jis 14 proc. mažesnis nei 2009 metais. 2010 m., palyginti su 2009 m., plėšimų rodiklis Vilniuje sumažėjo 16 proc., Kaune - 18 proc., Panevėžyje - 22, o Šiauliuose - daugiau nei trečdaliu (35 proc.). Vagysčių iš gyvenamųjų patalpų rodiklis 2010 m. 9 proc. padidėjo tik Šiauliuose, o Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje jis taip pat sumažėjo.
Reaguodamas į balandžio 11 d. Lietuvos radijo laidos „Ryto garsai“ diskusiją apie saugumą Europos Sąjungos valstybėse narėse ir jų sostinėse, Lietuvos statistikos departamentas komentuoja laidoje naudotą „Eurostat“ paskelbtą statistiką.
„Eurostat“ skelbiamas užregistruotų nužudymų rodiklis Lietuvoje ir jos sostinėje yra skaičiuojamas remiantis Informatikos ir ryšių departamento duomenimis apie užregistruotus nusikaltimus pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą. Skaičiuojamas rodiklis visiškai atitinka „Eurostat“ apibrėžimą, t. y. apima visus atitinkamoje teritorijoje užregistruotus nužudymus, naujagimių nužudymus ir neatsargius gyvybės atėmimus, neįskaitant pasikėsinimų nužudyti.
Kitų šalių teisėsaugos ir teisėtvarkos sistemų funkcionavimo ir nusikaltimų apskaitos skirtumai gali turėti įtakos nusikalstamumo rodiklių palyginamumui. Be to, gyventojų ir svečių saugumo būklei turi įtakos daugybė socialinių ir ekonominių veiksnių, todėl nužudymų rodiklis šiam kompleksiniam reiškiniui apibūdinti ir išvadoms daryti netinka, teigia Statistikos departamentas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato teigimu, pastebimi nemaži statistiniai netikslumai - 2009 metais Vilniuje gyveno 546 733 gyventojai, todėl 100 tūkst. gyventojų tenkanti 32 nužudymų lyginamoji dalis, tiksliai skaičiuojant, turėtų būti 5,85 („Eurostat“ duomenimis 7,8). Be to, Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2009 metais Vilniuje įvykdyta 30 žmogžudysčių. Taigi realus tokių nusikaltimų skaičius 100 tūkst. gyventojų yra 5,4. Dauguma nužudymų yra buitinio pobūdžio ir nekelia grėsmės nei miesto gyventojams, nei užsienio svečiams.
Policijos departamentas pabrėžia, jog svarbu atsižvelgti, kad kiekvienos ES šalies nacionalinė teisė daugumą nusikalstamų veikų, tarp jų ir „nužudymus“ kvalifikuoja ir traktuoja skirtingai. Akivaizdus pavyzdys - kai kuriose šalyse teroro akto metu žuvę asmenys nėra įtraukiami į žmogžudysčių statistiką. Todėl aklai remtis tokia statistika negalima. Lietuvoje į statistiką įtraukiama kiekviena žūtis. Nuo 2008-ųjų iki praėjusiųjų metų žmogžudysčių sostinėje sumažėjo daugiau nei dvigubai.
Lietuvoje nužudymų ištyrimo procentas labai aukštas. Ne išimtis ir Vilnius. 2011 metais sostinėje ištirta 91 proc. nusikalstamų veikų, kvalifikuotų kaip „nužudymas“.