1993 metų rugpjūčio 27-ąją V. Seneckis susiruošė vykti į Maskvą, tačiau pradingo be pėdsakų. E. Petrikienė teisme pasakojo, jog tądien vežė savo slaptą meilužį į Vilniaus oro uostą. Tačiau pakeliui V. Seneckis paprašęs sustoti daugiabučio kieme netoli restorano „Vilija“, nes reikėjo „šnektelti su chebra“. Tačiau palikti įjungtą automobilio variklį paprašęs vyras nebepasirodė. E. Petrikienė jo laukė 3 valandas, galiausiai nusprendė grįžti į V. Seneckio namus, tačiau ir čia jo nerado.
Moteris pasakojo su „daktarų“ gaujos nariu susipažinusi vieno baliaus metu, netrukus tarp jų užsimezgė romanas. Pora slapstėsi, nes tuo metu E. Petrikienė tebebuvo ištekėjusi už G. Petriko, o V. Seneckis taip pat buvo vedęs.
Apie savo veiklą grupuotėje jis esą nekalbėjo, tačiau prieš dingimą užsiminė, jog pašlijo jo santykiai su Hena (Henriku Daktaru). „Jis nuolat jautė įtampą, nešiojosi ginklą, o prieš lipdamas į automobilį ne kartą tikrino, ar nėra padėta sprogmenų, buvo labai atsargus“, - kalbėjo E. Petrikienė.
Po poros dienų moteris sulaukė nepažįstamojo skambučio. Šis pasakęs: „Vovkos neberasi, o jei kalbėsi – tau bus taip pat“. Pati domėtis, kur galėjo dingti V. Seneckis, ji teigė bijojusi. Policijai apie dingimą pranešė po poros dienų jo namie nesulaukusi žmona.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai surinko duomenų, kurie rodo, jog H. Daktaras kartu su kitais grupuotės nariais nutarė pašalinti nepanorusius dalintis nusikalstamu pelnu, konkuruojančius dėl įtakos sferų nusikalstamame versle, „daktarų“ nusikalstamo susivienijimo vadovų autoriteto nepaisančius asmenis, tarp kurių atsidūrė ir V. Seneckis. Jis buvo iškviestas į restoraną „Vilija“, kur pateko į parengtą pasalą. Apie 14 val. 30 min. jis atvyko ir buvo nuvestas į sporto salę, kur jį pasitiko septyniese. Manoma, jog H. Daktaras užmetė V. Seneckiui ant kaklo virvę ir jį pasmaugė. Vėliau jis davęs nurodymą išvežti kūną. Kur šis buvo pakastas, nėra nustatyta.
Antradienį teisme liudijo ir kito grupuotės nario Arvydo Mučinsko-"Mačialkos" buvusi žmona, į salę atvesta su antrankiais. Su A. Mučinsku santuokoje ji gyveno iki 1989-ųjų, turi sūnų.
Moteris pasakojo po skyrybų kelerius metus buvusio sutuoktinio neregėjusi. Jis pradėjęs lankytis jos namuose 1994-aisiais. Vyras lankydavęs buvusią žmoną kasdien iki birželio. Tada dingo kaip į vandenį. Išvykti į užsienį jis negalėjęs, nes esą neturėjo asmens dokumentų. „Arvydo draugas pasakė, kad nuvežė jį į „Viliją“ ir kad jis ten užtruks“, - įvykius netrukus po dingimo prisiminė liudytoja. Apie tai, kad jos buvęs sutuoktinis nužudytas, ji teigė sužinojusi tik po penkerių metų, apie tai pranešęs A. Mučinsko vaikystės draugas. A. Mučinskas buvusiai žmonai užsiminęs, kad jo ir H. Daktaro bendravimą temdė nesutarimai, tačiau kokie, nekalbėjo.
H. Daktaras kartu su savo bendrais kaltinamas nužudęs A. Mučinską itin žiauriai kankinant. Manoma, jog jis nužudytas siekiant atkeršyti už Deivio Ganusausko-Mongoliuko buto Kernavės gatvėje apšaudymą.
A. Mučinskas buvo iškviestas į poilsio kompleksą „Vilija“. Sporto salėje susirinko visas būrys grupuotės narių. Stebint H. Daktarui ir kitiems A. Mučinskas buvo spardomas, daužomas beisbolo lazda į galvą, kitas kūno vietas. Vėliau jam surišo rankas, susėdo į du automobilius ir nuvežė A. Mučinską į Čičinų mišką Jonavos rajone. Nukentėjusiojo akivaizdoje grupuotės nariai iškasė duobę, dar sudavė kelis smūgius, tada pasmaugė virve ir įmetė kūną į duobę bei užkasė.