Praėjusią savaitę iš kalėjimo paleistas žurnalisto V. Lingio žudikas, prieš 20 metų sostinę už gerklės laikiusios gaujos „Vilniaus brigada“ narys I. Achremovas sulaukė retos Lietuvos bausmių sistemoje malonės. Tik nedaugeliui padariusių sunkius nusikaltimus, nužudžiusių žmones asmenų nuosprendis kalėti iki gyvenimo pabaigos pakeičiamas į švelnesnę bausmę.
Kalėjimų departamento duomenimis, per pastaruosius 5 metus į laisvę buvo paleistas tik vienas, I. Achremovas. Tiesa, kalėjimas iki gyvos galvos pakeistas į švelnesnę 20 metų nelaisvės bausmę pakeistas buvusiam skandalingosios dainininkės Irmos Jurgelevičiūtės vyrui Rolandui Lavinskui, bet laisvės šviesos jam dar teks palūkėti.
Lukiškių kalėjime psichologe dirbanti Agnė Grušauskaitė akis į akį susitinka su nuteistaisias, kurie visuomenės akyse yra siaubą keliantys nusikaltėliai. Psichologei jie – žmonės, susiduriantys su panašiomis vidinėmis problemomis, kaip ir laisvėje gyvenantys.
A. Grušauskaitė teigia, kad visuomenė vadovaujasi stereotipu manydama, jog labai sunkius nusikaltimus padariusieji tarsi paženklinti juos į vieną tipą jungiančiu šėtonišku ženklu. Tačiau psichologė tvirtina, jog nėra kažkokio bendro sunkaus nusikaltėlio psichologinio portreto.
„Kaip ir bet kurie kiti žmonės, nuteistieji yra skirtingi. Kiekvieno jų gyvenimo istorija, savo kaltės suvokimas yra individualus. Bausmė iki gyvos galvos, paliekant labai mažai vilčių ją sušvelninti, yra beprasmė. Juk žmogus gali pasikeisti, ypač praleidęs už grotų ilgus metus, padaręs sunkų nusikaltimą būdamas jaunas, vėliau subręsta, kitaip vertina save ir aplinkinį pasaulį. Kalėjime žmogus gali ir pasikeisti į gerąją pusę“, – tikino psichologė.
A. Grušauskaitės teigimu, griežta bausmė už sunkų nusikaltimą yra pradinė reakcija, pagrįsta aukos ir visuomenės baime, pykčiu.
„Bausmės prasmė yra izoliuoti žmogų tol, kol jis yra pavojingas. Įkalinimas neturėtų būti nepakeičiamas. Turėtų būti speciali komisija, tam tikri ekspertai, kurie galėtų spręsti, ar žmogus dar pavojingas, ar nebe“, – aiškino psichologė.
Jos teigimu, šiais laikais sukurta metodika, leidžianti objektyviai nustatyti, ar nusikaltimą anksčiau padaręs asmuo kelia grėsmę aplinkiniams, ar ne.
Iš 110 šiuo metu už grotų iki gyvos galvos sėdinčių nuteistųjų 89 bausmę atlieka Lukiškių kalėjime, 21 – Pravieniškių pataisos namų kolonijoje. Iš visų nuteistųjų nelaisvei iki gyvenimo pabaigos yra tik viena moteris, du savo vaikus nužudžiusi Alma Bružaitė.
Jauniausiam nuteistajam šiuo metu yra 26 metai, vyriausias – 76. Vienas iš vyriausių nuteistųjų iki gyvos galvos nuteistųjų yra pakelės maniaku pramintas 68 metų Kazys Jonaitis. Jis buvo sulaikytas 2001 metais, nuteistas už serijinį merginų žaginimą ir nužudymą.
Lukiškėse kali 18 nuteistųjų, kuriems į pakaušį alsavo mirtis. Jie 1994 – 1998 metais buvo nuteisti išimtine mirties bausme. Bet 1998 m. prezidentui Algirdui Brazauskui sustabdžius mirties bausmę, vėliau ją panaikinus, šiems nusikaltėliams buvo pritaikyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
Nors nuteistieji iki gyvos galvos Lietuvoje labai retai sulaukia malonės, kurią gali suteikti tik šalies prezidentas, vilčių nepraranda ir vienas labiausiai pagarsėjusių nusikaltėlių V. Beleckas, 1998 m. vasarą surengęs kunigo R. Mikutavičiaus apiplėšimą ir nužudymą.
V.Beleckas šių metų vasarį jau penktą kartą nuo įkalinimo pradžios kreipėsi į teismą prašydamas, kad jį iš Lukiškių kalėjimo perkeltų į lengvesnio režimo Pravieniškių koloniją.
Jis tvirtino nusipelnęs malonės, nes prisipažino padaręs nusikaltimą, viską nuoširdžiai papasakojęs teisėsaugai. V. Beleckas ne kartą įrodinėjo nesąs apsigimęs žudikas, jam nebūdinga agresija, dėl kunigo nužudymo jis esą nuoširdžiai gailisi.
Pagal įstatymus nuteistasis, atlikęs 10 metų laisvės atėmimo bausmės, gali kreiptis su prašymu dėl malonės į Lietuvos Respublikos Prezidentą. V. Beleckas kali jau 12 metų.