Tokius prašymus prokuratūra pateikė teismui apeliacine tvarka
nagrinėjant iki gyvos galvos nuteisto buvusio Rygos omonininko
Konstantino Michailovo bylą.
Valstybės kaltintojų teigimu, šių 1990-1992 metų
Aukščiausiosios Tarybos deputatų parodymai padėtų įrodyti, kad
Medininkų žudynes galima traktuoti kaip nusikaltimus žmoniškumui.
Sovietmečiu tardytoju dirbęs E. Bičkauskas yra 1990 metų kovo
11-osios Nepriklausomybės akto signataras. 1990-1991 metais jis buvo
Lietuvos vyriausybės nuolatinis atstovas Maskvoje, 1991-1993 metais -
diplomatinės misijos Rusijoje vadovas.
N. Medvedevas dėl nepriklausomybės balsuoti nespėjo, nes kovo
11-osios vakarą buvo išsiųstas į Maskvą. 1991 metais jis
prisidėjo rengiant protestus prieš Sovietų Sąjungos agresiją
Lietuvoje.
„Bandome įrodyti Sovietų Sąjungos organizacijų atitinkamą
politiką užpuldinėti civilius dideliu mastu ir sistemingai. Būtent
šitos politikos, kuri numatyta Baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje,
įrodinėjimas“, - po teismo posėdžio žurnalistams sakė prokuroras
Mindaugas Dūda.
Prokuroras taip pat prašo iškviesti apklausai į teismą du
tuometinius kriminalinės policijos pareigūnus: Vidą Pukinį ir
Gediminą Adiklį. Jie 1992 metų vasarį buvo komandiruoti į Rygą
ir surašė pažymą, kuri yra baudžiamoje byloje. Buvęs
kriminalistai nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme apklausti
nebuvo.
„Jie reikalingi (...) patvirtinti grupių „Delta 1“ ir „Delta 2“
sudėčiai, turėtus garso slopintuvus ir kitas byla reikšmingas
aplinkybes,“ - teismui sakė prokuroras.
Pernai gegužę Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį
K.Michailovą pripažino kaltu dėl Lietuvos valstybės sieną
saugojusių pareigūnų nužudymo 1991 metų liepos 31 dieną, jiems
einant tarnybines pareigas. Jam skirta maksimali bausmė - laisvės
atėmimas iki gyvos galvos.
Tačiau nuosprendį apskundė tiek savo kaltę neigiantis K.
Michailovas, tiek prokurorai, kurie, pasikeitus įstatymams, prašo
perkvalifikuoti jo padarytą nusikaltimą iš „tyčinio nužudymo“ į
„tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis“. Šis
nusikaltimas yra skyriuje „Karo nusikaltimai ir nusikaltimai
žmoniškumui“.
M.Dūda prie K.Michailovo bylos paprašė prijungti Alfredui
Rubikui 1995 metų liepą Latvijos Aukščiausiojo Teismo paskelbtą
nuosprendį bei 1991-ųjų Sausio 13-osios bylos nuosprendį,
paskelbtą 1999 rugpjūčio 23 dieną.
A. Rubikas už valstybės perversmo organizavimą Latvijoje buvo
nuteistas aštuoneriems metams laisvės atėmimo.
K. Michailovo gynėjai teigė, kad kaltinamasis aktas neatitinka
įstatymo keliamų reikalavimų. Tačiau Apeliacinio teismo trijų
teisėjų kolegija paskelbė, kad kaltinamasis aktas neturi trūkumų,
kurie trukdytų nagrinėti bylą.
Atmetus advokatų prašymą, teismas skelbė pranešimą apie
Medininkų bylą.
Nuteistasis K. Michailovas sako skunde teigė, kad neturėjo nei
motyvų, nei priežasčių nužudyti Medininkų pareigūnus, kai kurie
liudytojai buvo įslaptinti nepagrįstai, tyrimo metu jam buvo daromas
spaudimas, bloginamos kalinimo sąlygos.
K.Michailovas teismui skundžiasi, esą byloje pilna
prieštaravimų, byla išnagrinėta neišsamiai, nepagrįstai
sutrumpintas apklausiamų liudytojų sąrašas,Vilniaus apygardos
teisme skaitomo nuosprendžio vertėja nespėjo versti, o jo
įteikimas užtruko.
Tuo tarpu Generalinės prokuratūros skunde rašoma, kad Vilniaus
apygardos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai, tačiau netinkamai
kvalifikavo nuteistojo veiką.
Bylos nagrinėjimą Apeliacinis teismas tęs gegužės 23 dieną.
Septyni valstybės sieną saugoję pareigūnai buvo nužudyti 1991
metų liepos 31 dieną apie 5 valandą ryto.