Teisme – Utenos kolegijos studentų akistata su draugo žudiku

Žiaurus nusikaltimas Utenoje buvo įvykdytas pernai, vasario 17-osios dienos paryčiais. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad maždaug 4 val. ryto Maironio gatvėje, Utenos kolegijos bendrabučio kambaryje, 20-metis klaipėdietis Guramis Džikia itin žiauriai nužudė kartu gyvenusį savo bendraamžį, rokiškietį Vitalijų Piatiną.

Kaltinamojoje išvadoje teigiama, kad dėl ilgalaikių asmeninių nesutarimų įpykęs G. Džikia paryčiais ėmė badyti miegantį V. Piatiną. Ekspertai nustatė, kad iš pradžių miegančiam, o po pirmų smūgių prabudusiam ir nesėkmingai plikomis rankomis bandžiusiam gintis vaikinui teisiamasis peiliu dūrė ne mažiau kaip trylika kartų.

Piatinui buvo subadyta krūtinė, kaklas, galva, rankos. Po vieno dūrio į galvą net nulūžo ir žaizdoje liko dalis peilio geležtės. Ant nužudytojo kūno taip pat aptiktos ne mažiau kaip šešių smūgių buku daiktu žymės. Jaunuolis dėl prasidėjusio vidinio ir išorinio kraujavimo netrukus mirė.

Įtariama, kad norėdamas išvengti atsakomybės G. Džikia bandė slėpti nusikaltimo pėdsakus. Nužudęs vien kelnaites užpuolimo metu vilkėjusį V. Piatiną, klaipėdietis jam užmovė džinsus, kojines, apvilko marškinėlius, striukę, apavė batus. Tuomet jaunuolio kūną jis nutempė į tame pačiame bendrabučio aukšte, šalia jų kambario esantį bendrą balkoną. Grįžęs į kambarį, jis išplovė grindis ir išvalė pritaškytą kraują, surinkęs išmetė kruviną V. Piatino patalynę.

Kūną rado studentės

Pirmadienį Utenos rajono apylinkės teisme buvo apklausta beveik dvidešimt liudininkų, daugiausia Utenos kolegijos studentų ir darbuotojų.

Pirmosios buvo apklaustos dvi kolegijos studentės, ryte aptikusios nužudytą vaikiną. Dvi viename kambaryje gyvenančios merginos vasario 17 dieną, 6 val. 15 min. sučirškus žadintuvui, išėjo į 7-ajame aukšte esantį bendrą balkoną parūkyti. Tačiau vos išėjusios į koridorių, jos pastebėjo, kad balkono durys atidarytos, o jame guli žmogus.

Prieiti arčiau ryžosi tik viena iš draugių. Vaikinas gulėjo veidu į sieną, todėl ji jo neatpažino. Pamaniusios, kad galbūt kažkas iš studentų išgėręs naktį ėjo parūkyti ir išgriuvo, jos nusprendė pašaukti pagalbą.

Studentės atkreipė dėmesį, kad šalia balkono esančio vadinamojo bloko (dviejų kambarių su bendru tualetu ir dušu – red. past.) durys atidarytos, girdėti, kad duše kažkas prausiasi. Tačiau abiejų šio bloko gyvenamųjų kambarių durys buvo užrakintos. Nors viena studentė į jas beldė, durų niekas neatidarė. Viename šių kambarių ir gyveno G. Džikia bei V. Piatinas.

Tuomet merginos nulipo į pirmąjį bendrabučio aukštą ir apie balkone gulintį žmogų pranešė budėtojai. Ši kartu su į darbą jau atėjusia kolegijos bufete dirbančia moterimi bei studentėmis pakilo aukštyn.

Buvusi bendrabučio budėtoja (po nelaimės ji išėjo iš darbo) Danutė Stasiūnienė teisme liudijo, kad prilietusi gulinčio balkone vaikino koją ji pajuto šaltį ir pagalvojo, kad šis tikriausiai naktį praleido balkone ir mirtinai sušalo. Tąnakt lauke spaudė daugiau 20 laipsnių šaltis. Moterys iškvietė greitąją.

Vaikiną balkone radusios merginos teisme pasakojo, kad joms vėl pakilus į 7-ąjį aukštą, iš savo kambario išėjo G. Džikia. Jis kiek pastovėjo, pasidairė ir dingo.

Prieš pat 7 val. nusileidusi žemyn sutikti medikų D. Stasiūnienė taip pat pamatė G. Džikią. Nors paskaitos studentams prasideda 8 val., vaikinas atrodė tarsi susiruošęs į užsiėmimus – buvo tvarkingai apsirengęs, po pažastimi buvo pasispraudęs tamsios spalvos dokumentų aplanką, kokiuose studentai nešiojasi užrašus.

„Vaikeli, ko tu čia vaikštai? Gal tu žinai, kas tavo aukšte įvyko, gal ten tavo pagalba reikalinga?“ – tuomet nusistebėjo budėtoja. Tačiau G. Džikia jai pasakė, kad yra „visas iš savęs išėjęs“ ir nieko nežino. Daugiau moteris į jį dėmesio nebekreipė, nulydėjo medikus prie balkone tebegulinčio vaikino.

Greitosios pagalbos medikai konstatavo, kad jaunuolis miręs. Ant jo kūno pastebėjus durtines žaizdas, buvo iškviesta policija. Dar iki jiems atvažiuojant studentai atpažino, kad nužudytasis – 705-ojo kambario gyventojas V. Piatinas.

Nusikaltimą pradėjusiems tirti pareigūnams į bendrabutį kaip niekur nieko grįžęs nužudytojo kambario draugas G. Džikia tvirtino nieko apie nužudymą nežinąs. Tik kai kriminalistai, patekę į vaikinų kambarį, pamatė, kad V. Piatino lovos čiužinys visas kruvinas, klaipėdietis prisipažino jį nudūręs.

Vis dėlto G. Džikia parengtinio tyrimo metu tvirtino kambario kaimyną nužudęs gindamasis, nes šis konflikto metu neva pirmasis jį puolęs.

Prieš daugiau nei mėnesį, kovo pabaigoje, prokurorui perskaičius bylos kaltinamąjį aktą teismas paklausė, ar G. Džikia pripažįsta savo kaltę. „Per mane žuvo Vitalijus, bet taip, kaip prokuroras sakė, neprisipažįstu, kad buvo“, – tik iš dalies kaltu jautėsi G. Džikia. Vaikinas pasinaudojo teise duoti teismui parodymus po to, kai bus apklausti visi liudytojai.

Iki šiol nesurastas nusikaltimo įrankis – virtuvinis V. Piatinui priklausantis peilis. Manoma, kad ryte po nusikaltimo, pasinaudojęs sąmyšiu, G. Džikia jį paslėpęs segtuve išsinešė iš bendrabučio ir įmetė į netoliese tekančią Vyžuonos upę. Nors jo ieškoti buvo pasitelkti net narai, paieškos nebuvo sėkmingos.

Teisme pirmadienį liudijo nužudytojo bendrakursė ir artima draugė, 23 metų anykštėnė Jurgita Vilimaitė. Tą dieną, kai buvo laidojamas V. Piatinas, suėjo lygiai 1 metai ir 3 mėnesiai nuo jų draugystės pradžios.

Mergina teismui papasakojo, kad jos draugas jau seniai nesutarė su G. Džikia. Nužudymo išvakarėse tarp jų vėl buvo kilęs konfliktas. Pasak J. Vilimaitės, jiems su draugu nuėjus į jo kambarį ir V. Piatinui ėmus persirengti, G. Džikia kelis kartus iš jo pasijuokė, siūlė pasportuoti.

V. Piatinas į kaimyno pašaipas nekreipė dėmesio, kartu su mergina išėjo į tame pačiame aukšte esantį jos kambarį žiūrėti filmo. Vėliau jis grįžo į savo kambarį žiūrėti internetu krepšinio varžybų. Po kiek laiko savo draugei jis atsiuntė SMS žinutę, kad G. Džikia vėl jį užgaulioja, o jis telefonu tai įrašinėja. Netrukus nuėjęs pas J. Vilimaitę rokiškietis jai davė pasiklausyti tų įrašų, tačiau jie buvo prastos kokybės. Mergina tesuprato, kad G. Džikia siūlo pasimušti. V. Piatinas draugei dar pasakė, kad turi 40 įrašų, kur kambario kaimynas jį užgaulioja.

Apie 23 val. V. Piatinas išėjo į savo kambarį. Maždaug po pusvalandžio pora dar apsikeitė SMS žinutėmis. Vaikinas parašė, kad G. Džikia prie jo nebelenda.

Rytą kiti studentai J. Vilimaitei pranešė, kad balkone guli jos draugas. Ten nuskubėjusi mergina mylimąjį rado nebegyvą.

Apie tai, kad viename kambaryje gyvenantys G. Džikia ir V. Piatinas nesutaria ir net buvo susimušę, žinojo ir kiti teisme liudiję studentai. Tačiau jie teigė nesitikėję, kad iš pažiūros ramių ir tylų vaikinų konfliktas baigsis žmogžudyste.

Kažkas iš studentų, kai tik buvo atpažintas nužudytas V. Piatinas, koridoriuje stovintį G. Džikią apkaltino tai padarius. Tačiau šis ėmė gintis teigdamas, kad buvo pasižadėjęs daugiau su V. Piatinu nebesimušti.

Bendrabučio budėtoja D. Stasiūnienė, apibūdinusi G. Džikią kaip labai drausmingą, pareigingą, pedantišką jaunuolį, taip pat žinojo apie jo nesutarimus su V. Piatinu. Klaipėdietis jai yra pasakojęs, kad labai nori išsikelti į kitą kambarį. Jo teigimu, V. Piatinas buvo labai netvarkingas, garsiai raugėdavo jam valgant, prirūkydavo kambary ir po to pykdavo, kai kambario draugas atidarydavo langą kambariui išvėdinti.

„Tačiau aš jam parodžiau gyventojų sąrašą ir paaiškinau, kad nėra laisvų vietų, nes du aukštus užima neaikivaizdininkai“, – pasakojo teisme budėtoja. Moteris neslepia, kad po žmogžudystės jai teko palikti darbą ir išeiti į pensiją.

Teisme liudijusi taip pat buvusi minėto bendrabučio valdytoja Aldona Grašienė sakė, kad taip pat žinojo apie dviejų viename kambaryje gyvenusių studentų nesutarimus. Išskirti juos į skirtingus kambarius ypač prašė V. Piatino tėvas, atvykęs į Uteną likus maždaug savaitei iki tragedijos. Tačiau tuo metu minėtame bendrabutyje laisvų vietų nebuvo, o į kitą kraustytis rokiškietis nenorėjo. Todėl buvo sutarta, kad dar porą savaičių vaikinai pagyvens kartu, kol atsilaisvins vieta kitame kambaryje.

Kovo pabaigoje vykusiame pirmajame teismo posėdyje buvo apklausti V. Piatino tėvai. Rokiškyje gyvenantys Jurijus ir Sigita Piatinai teismui pateikė civilinį ieškinį. Jie prašo atlyginti beveik 27 tūkst. litų materialinę žalą ir pusės milijono litų neturtinę žalą.

Pasisakydamas dėl ieškinio dydžio 45 metų J. Piatinas neslėpė skausmo. „Aš sūnaus neparduodu, man reikia jo pačiam. Turėjau gerą sūnų. Negaliu jo įkainoti – sūnaus už tuos pinigus nenupirksi“, – sakė rokiškietis. Kai teisiamojo gynėjas paklausė, ar vyriškis nesumažintų neturtinės žalos ieškinio, vyras pasiūlė: „Aš nieko nereikalausiu, visų ieškinių atsisakysiu, bet grąžinkit man sūnų“ ir į derybas nesileido.

Dar sunkiau graudulį tramdyti pavyko nužudytojo motinai S. Piatinienei. Moteris, paprašyta pagrįsti civilinio ieškinio dydį, sakė, kad prarado ne tik vaiką – prarado gyvenimo džiaugsmą, sveikatą. Anksčiau lauktos šventės dabar šeimai kelia tik liūdesį. „Ir milijono maža, ir dviejų maža už prarastą amžiams sūnų“, – sakė moteris ir pravirko. Ašaros pasirodė ir ne vieno iš salėje sėdinčių žmonių akyse. Teismui padarius pertrauką, kad nuslūgtų emocijos, artimieji nužudytojo motinai sugirdė raminamųjų vaistų.

Vėliau kalbėdami su žurnalistais be sūnaus likę Piatinai pabrėžė, kad nesitiki gauti jokių pinigų iš G. Džikios, tokio dydžio ieškinį pateikė tikrai ne norėdami pralobti, jie patyrė pinigais neišmatuojamą netektį.

Teisme liudiję nužudytojo tėvai sakė, kad nesutarimai tarp jų sūnaus ir klaipėdiečio G. Džikios prasidėjo nuo pat 2011 metų rugsėjo.

Utenos kolegijoje turizmo vadybą studijavęs antrakursis V. Piatinas, po vasaros atostogų grįžęs į savo kambarį bendrabutyje, rado užimtą lovą, kurioje iki tol miegojo. Ten jau buvo įsikūręs pirmakursis kinezeterapijos studentas G. Džikia. Šis pareiškė, kad nuo šiol čia miegos jis.

Tėvams naujuoju kambario draugu rokiškietis yra skundęsis ne kartą: pasakojo, kad jie nesutaria. Grįžęs kalėdinių atostogų V. Piatinas pasidžiaugė, kad G. Džikia grįžta mokytis į Klaipėdą ir daugiau jiems kartu gyventi nebereikės. Tačiau netrukus šis vaikinas vėl sugrįžo į Utenos kolegiją, nes dėl skirtingų mokymosi programų gimtajame mieste mokytis negalėjo.

J. Piatinui sūnus yra pasakojęs, kad grįžęs atgal į tą patį kambarį G. Džikia nuo lovos, kurią vėl buvo užėmęs rokiškietis, numetė jo daiktus. Tuomet V. Piatinas iš kambaryje stovinčio savo šaldytuvo iškraustė klaipėdiečio maisto produktus ir pareiškė, kad juo nebeleidžia naudotis.

Likus maždaug savaitei iki tragedijos, J. Piatinas buvo nuvažiavęs į Uteną aiškintis, kas vyksta. Jam paskambinusi bendrabučio administratorė papasakojo įtarianti, kad jo sūnus siuntinėja grasinančio pobūdžio SMS žinutes G. Džikiai. Tuomet vyriškis paprašė, kad kuris nors vaikinas būtų iškeltas į kitą kambarį. Bet administratorė jam paaiškino, kad nenori perkelti Guramio, nes jis kitame kambaryje gali nepritapti. „O kodėl mano sūnus turi pritapti?“ – nusistebėjo tuomet J. Piatinas, o bendrabučio atstovė pažadėjo jam, kad vaikinus apgyvendins skirtinguose kambariuose.

Po šio pokalbio kelis kartus kalbėdamas telefonu ir vieną kartą trumpam aplankęs sūnų J. Piatinas nusiskundimų dėl klaipėdiečio nebegirdėjo. Dabar rokiškėnas supranta, kad Vitalijus tiesiog nebenorėjo, kad tėvai jaudintųsi, tačiau iš tiesų vaikinai vis tiek konfliktavo, o į skirtingus kambarius niekas jų taip ir neperkėlė.

„Po nelaimės aš apklausiau daugybę žmonių, klausiausi sūnaus į mobilųjį telefoną įrašytų pokalbių su G. Džikia“, – teisme pasakojo J. Piatinas. Vyriškio teigimu, tragedijos išvakarėse, apie 11 val. ryto, abu kambario kaimynai vėl susibarė. Apie 18 val. G. Džikia vėl užsipuolė Vitalijų. Šio padarytame garso įraše girdėti, kaip Guramis jį įžeidinėja – vadina invalidu, tyčiojasi, kad jis neturi draugų, reikalauja duoti jam į galvą, o rokiškietis atsako, kad jo nelies.

Sūnaus netekęs rokiškietis įtaria, kad neleidęs konfliktui dar labiau įsisiūbuoti Vitalijus vėliau nuėjo miegoti net nenujausdamas, kad paryčiais bus užpultas ir nužudytas.

Nužudytojo tėvai įsitikinę, kad G. Džikia jų sūnų puolė iš anksto apgalvojęs ir elgėsi šaltakraujiškai. „Guramis juk kinezeterapiją studijavo, žinojo, į kokius gyvybei pavojingus taškus durti, kad jis iš karto nemirtų, bet kankintųsi ir pagalbos kviestis negalėtų“, – sakė teisme S. Piatinienė.

Jos vyras priminė ir teisiamojo elgesį nužudžius jo sūnų – klaipėdietis, inscenizuodamas, kad vaikinas buvo užpultas ir nužudytas balkone, jį kruopščiai aprengė, net kojines užmovė, į striukės kišenes cigarečių, kitų daiktų pridėjo.

Piatinų prašymu prie bylos medžiagos buvo prijungta ir „Facebook“ socialiniame tinkle G. Džikios profilyje rasta informacija. Pasak nukentėjusiųjų, ten buvo įkelta nuotrauka, kurioje, kaip jie įtaria, nusifotografavęs pats teisiamasis. Jaunuolis dalį veido prisidengęs juodu raiščiu, rankoje laiko peilį, šalia jo parklupusi mergina.

Ne ką mažesnio skausmo prislėgta atrodė ir tame pačiame teismo posėdyje apklausta teisiamojo motina, klaipėdietė Erika Džikia. Moteris pabrėžė, kad nors jos sūnaus tėvas – gruzinas, tačiau Guramis gimė ir užaugo Lietuvoje, savo ateitį siejo tik su Lietuva. Moters teigimu, jis tikrai nebuvo pietietiško temperamento.

Klaipėdietė tvirtino, kad jos sūnus buvo itin ramaus būdo ir nekonfliktiškas. „Jis ne tik nesimušdavo, bet ir su niekuo nesibardavo“, – pasakojo vaikino motina. Todėl ji neįsivaizduojanti, kas tokio tarp jaunuolių galėjo įvykti, kad sūnus net nužudė kambario draugą.

Pasak klaipėdietės, sūnus mokytis į Uteną išvažiavo, nes įstoti studijuoti kineziterapijos gimtajame uostamietyje jam pritrūko balų. Ji pati rugpjūčio paskutinėmis dienomis palydėjo sūnų į Utenos kolegiją. Bendrabučio administratorės ji prašiusi sūnų apgyvendinti su kokiu ramiu vaikinu dviviečiame kambaryje. Tačiau vėliau sužinojo, kad Guramis apgyvendintas triviečiame kambaryje.   Paskambinusią klaipėdietę bendrabučio administratorė nuramino, kad trečiasis vaikinas – Vitalijus iš Rokiškio, šiame kambaryje tik oficialiai registruotas, tačiau iš tiesų gyvena pas savo merginą.

E. Džikia nusiramino, tačiau netrukus iš sūnaus sužinojo, kad ir minėtas rokiškietis čia gyvena. Netrukus Guramis ėmė skųstis, kad V. Piatinas labai netvarkingas ir jie dėl to pykstasi. Kalėdinių atostogų vaikinas į Klaipėdą grįžo sutinusia ranka ir prisipažino su rokiškiečiu kambario kaimynu susimušęs, bet vėliau susitaikęs, prižadėjo tėvams daugiau su juo nebesimušti.

Pasak teisiamojo motinos, sūnus jai sakęs, kad V. Piatinas ir su kitu kambario draugu anksčiau yra susimušęs taip, kad pastarasis net kraujais apsipylęs. O dar vienas vaikinas, gyvenęs šiame kambaryje anksčiau, dėl rokiškiečio išsikėlė gyventi kitur. Jo vietoje ir buvo apgyvendintas klaipėdietis.

Stebina abejingumas

Teisme ir Piatinai, ir teisiamojo motina E. Džikia negailėjo kritikos Utenos kolegijos atstovams. Jų nuomone, tragedijos būtų pavykę išvengti, jei nesutariantys vaikinai būtų buvę apgyvendinti skirtinguose kambariuose. Tačiau to padaryti administracija taip ir neprisiruošė.

Dar vieno skaudaus akibrokšto nužudytojo šeima sulaukė jau po Vitalijaus žūties. Apie tai, kad jis nužudytas, pirmoji sužinojo studento 16-metė sesuo.

Paauglei į mobilųjį telefoną vasario 17-ąją paskambinęs vyriškis prisistatė Utenos policijos pareigūnu ir pasakė, kad jos brolis nebegyvas, reiks daryti skrodimą, tegul ji tai pasako tėvams. Kai siaubo ištikta paauglė paskambino ramiausiai darbe dirbančiai motinai, ši iš pradžių nepatikėjo, galvojo, kad čia telefoninių sukčių ataka. Dėl visa ko ji pabandė prisiskambinti sūnui, o kai tai padaryti nepavyko, paskambino kartu Utenoje besimokančiai jo draugei Jurgitai. Mergina patvirtino baisią žinią ir paaiškino, kad pareigūnai jai pačiai uždraudė kam nors pranešti apie nelaimę.

„Kai kolegijai reikėdavo pinigų, tai žinodavo, kaip mums paskambinti, o kai tokia nelaimė atsitiko, tai mūsų telefonų numerių nesugebėjo rasti, nepilnametei dukrai kokį siaubą teko išgyventi“, – piktinosi S. Piatinienė.

Savotiška Utenos kolegijos administracijos ramybė stebino ir kai kuriuos lrytas.lt kalbintus ten besimokančius studentus. Jų teigimu, net lovos, kurioje buvo užpultas ir nužudytas V. Piatinas, nepasirūpinta iš bendrabučio pašalinti. Ji tebestovi tame pačiame kambaryje, kur įvyko tragedija, ant jos priverstas miegoti ten vėliau apgyvendintas vaikinas. Pasirūpinta tik žudiko subadytą minkštąją baldo dalį sulopyti.