„Kalbama apie vaiko interesus, klausimas yra rimtas. Be to, teisėjų darbo krūvis yra labai didelis“, - kodėl nutartis bus skelbiama tik po 10 dienų, paaiškino skundų nagrinėjimui pirmininkavęs Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis.
Nutartis dėl mažametės atstovavimo baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme buvo paskelbta balandžio 19 d. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija atmetė L. Stankūnaitės prašymą leisti jai atstovauti dukrai nagrinėjant bylą, tačiau kartu ir pašalino iš jos nagrinėjimo N. Venckienę, mažametės atstove paskirdamas Vilniaus vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Nors posėdžiui pirmininkaujantis teisėjas Audrius Cininas šalių prašė nelaukti paskutinės dienos, kada bus galima apskųsti nutartį, šio prašymo proceso dalyviai neišgirdo, skundai buvo paduoti paskutinę dieną.
Vilniaus vaiko teisių apsaugos tarnyba atsisakė atstovauti mergaitei byloje, nes esą ji negyvena jų aptarnaujamoje teritorijoje, o N. Venckienė tvirtino, kad ji iš bylos pašalinta neteisėtai.
Laikinosios globėjos teigimu, ji geriausiai žino šią bylą, yra parašiusi daug skundų. Kauno apygardos teismo teisėja savo skunde pabrėžė, kad ji vykdo Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą ir nori grąžinti mažametę jos motinai L. Stankūnaitei, tačiau mergaitė pati neina pas mamą, o prievartos prieš vaiką ji nenaudos.
N. Venckienė taip pat įsitikinusi, kad L. Stankūnaitei turi būti pareikšti kaltinimai dėl bendrininkavimo seksualiai išnaudojus mirusio brolio dukrą.
L. Stankūnaitė teismo nutarties neskundė ir, kaip trečiadienį teisme aiškino, Vilniaus vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Alina Masel, tokiu savo žingsniu parodė, kad ji sutinka su teismo išsakytais argumentais.
Pakalbėjusi apie tai, kad Vilniaus vaiko teisių tarnyba negali atstovauti mažametei byloje, nes ji negyvena jų aptarnaujamoje teritorijoje, A. Masel, teismo paklausta, kas, jos nuomone, turėtų būti mergaitės atstovu, nedvejodama atsakė, kad laikinoji globėja N. Venckienė. „Nėra nustatyta, kad ji netinkamai atstovavo vaiko teisių interesams“, - sakė A. Masel.
Prokuroras Egidijus Motiejūnas galvoja kitaip. Jo nuomone, Vilniaus vaiko teisių apsaugos tarnybos ir N. Venckienės skundai yra nepagrįsti ir turėtų būti atmesti.
„Kėdainių teismo sprendimas iki šiol yra neįvykdytas, N. Venckienės globa tik formalumas. Teismo sprendimas yra aukščiau už administracijos direktoriaus įsakymą, tačiau kadangi kaltinamajame akte nurodoma, kad A. Ūsas mergaitę tvirkino L. Stankūnaitės nuomojamame bute, norint išvengti prieštaravimų, vienos šalies skundą atmesdamas, kitą pašalindamas, teismas pasielgė teisingai“, - sakė valstybinį kaltinimą A. Ūso byloje palaikantis Vilniaus apygardos teismo prokuroras.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės aiškinimus dėl teritorinio pasiskirstymo jis pavadino atsikalbinėjimu. Prokuroro nuomone, tiek L. Stankūnaitė, tiek jos duktė yra saugomos valstybės, todėl grąžinus vaiką motinai jų gyvenamosios vietos bus įslaptintos, todėl net jei byloje mergaitės atstovėmis bus paskirtos Kauno vaiko teisių specialistės, šios galės reikšti pretenzijas, kad negali atstovauti, nes nežino, kur vaikas gyvena.
Balandžio 19 d. Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismas atmetė D. Kedžio tėvų Laimutės ir Vytauto Andriaus prašymą pripažinti juos nukentėjusiais A. Ūso byloje. Jie nutartį taip pat apskundė.
Kedžių teigimu, mergaitė jų namuose augo nuo gimimo, jų akyse mokėsi vaikščioti ir kalbėti, todėl sužinoję apie vaiko tvirkinimą patyrė didelį sukrėtimą, jiems buvo padaryta nematerialinė žala, todėl jie turi būti pripažinti nukentėjusiais.
Trečiadienį prokuroras teismo prašė Kedžių skundą atmesti. Kokį sprendimą priims teismas, taip pat paaiškės gegužės 18 d.