Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas
Kęstutis Lančinskas Vilniaus taboro problemą pavadino
įsisenėjusia ir palygino su slibinu, kuriam kertant galvas šios vis
atauga.
K. Lančinsko nuomone, problemas įmanoma spręsti tik žvelgiant
į jas kompleksiškai: „Jeigu kalbėsime tik apie policines priemones
– sulaikymą, vaikymą – jos iš esmės problemos nesprendžia:
vienerius metus tuo nuolat užsiimdavo pareigūnai, tačiau tai buvo
veiksminga kelis mėnesius“. Jo teigimu, vėliau taboro gyventojai,
nuolat patenkantys į teisėsaugos akiratį dėl narkotikų platinimo,
išmoko prisitaikyti prie policijos grafikų.
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija Kirtimų
romų taboro problemą nagrinėjo išvažiuojamojo posėdžio Vilniaus
miesto savivaldybėje metu. Atstovai iš Vilniaus apskrities policijos
komisariato, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių
reikalų ir sveikatos departamento ir Kultūros ministerijos tautinių
mažumų reikalų skyriaus pristatė priemones, taikomas siekiant
spręsti narkomanijos ir socialines problemas.
Šalia narkotikų platinimo, atkreiptas dėmesys ir į romų
integravimo, švietimo, vaikų išsilavinimo ir teisių problemas.
Posėdyje pripažinta, jog kai kurios taikomos priemonės nėra
veiksmingos. Kultūros ministerijos tautinių mažumų reikalų
skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Sluško abejojo, ar
tikslinga taboro gyventojų informavimui rinktis lankstinukus: „Romų
bendruomenė yra mažai raštinga ir nekalba lietuviškai, todėl
lankstinukai, kaip informavimo priemonė, nėra efektyvi“.
Gyvenamąją vietą Vilniaus tabore yra deklaravę 500 žmonių,
tačiau nuolat ten gyvenančių yra maždaug 100 mažiau. Iš jų 231
gyventojas - vaikas. Iš 30 šiuo metu bausmę atliekančių taboro
gyventojų 23 yra moterys.