Klaipėdos apygardos teisme baigta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pateikti 51 metų Vladimirui Sosulinui ir 46 metų Viktorui Moisejevui.
Nė vienas kaltinamasis kaltės nepripažįsta ir dievagojasi nežinantys, kas galėjo nužudyti jų pažįstamą ir paslėpti nupjautą jo galvą.
Prašė kviesti policiją
2010 metų birželio 16-osios rytą 54 metų kompiuterių technikos prekybos ir remonto biuro šeimininkas 54 metų Nikolajus Travinas rastas negyvas savo dirbtuvėje Taikos prospekte.
Vyras gulėjo kraujo klane surištomis rankomis ir kojomis, be galvos. Vėliau ji aptikta kibire Smeltalės upelyje.
Tame pat pastate telefonų remonto įmonę turintis verslininkas pasakojo, kad N. Travinas mėgo išgerti. Tragedijos vakarą jis kaip paprastai įkaušęs pasibeldė pas kaimyną ir paprašė iškviesti policiją.
„Pas mane sėdi trys su „kalašnikovais” ir man grasina. Kviesk policiją”, – prisiminė tos dienos įvykius verslininkas. Jis paskambino savo bičiuliui ir pasitarė, ką daryti. Abu nusprendė, kad į girto žmogaus kalbas nėra ko kreipti dėmesio.
Kai po kelių minučių N. Travinas vėl pasirodė ir paklausė, ar iškviesta policija, telefonų meistras surinko policijos numerį ir padavė svečiui ragelį, bet tas nieko nekalbėjo ir išėjo. Koridoriuje buvo tylu, iš antro aukšto, kur buvo N.Travino biuras, nesklido jokie įtartini garsai.
Nuolat keitė parodymus
Parodęs vietą, kurioje buvo paslėpta nukirsta galva, buvęs jūrininkas V.Moisejevas tvirtino N. Travino nežudęs ir jo palaikų neišniekinęs.
Apie Smeltalės upelyje po tiltu nuskandintą plastikinę dėžę jam esą kitą dieną pranešęs kažkoks menkai pažįstamas žmogus.
„Kai jis man pasakė, kur yra dėžė, nuvažiavau prie upelio pažiūrėti. Ir apie tai iškart pranešiau pareigūnams. Kad ten buvo ir kibiras su galva, nieko nežinojau”, – aiškino V.Moisejevas.
Jis teisme visaip išsisukinėjo, keitė parodymus.
Apie draugą – tik gerai
Anksčiau taksi vairuotoju dirbęs V. Sosulinas aiškino per televiziją išgirdęs, kad žmogus, su kuriuo bendravo išvakarėse, nužudytas ir išniekintas. Jis negalėjo patikėti savo ausimis.
V. Sosulino teigimu, jis paliko dirbtuvėje V. Moisejevą su N. Travinu. Bet pripažino, kad buvo girtas ir ne viską gerai prisimena. Ketverius metus su V. Moisejevu gyvenusi Danutė G. negailėjo buvusiam draugui gerų žodžių.
„Labai geras žmogus, „dūšios” žmogus. Šunį išgelbėjo ir priglaudė, prieš mane rankos nėra pakėlęs, nebuvo jokių barnių. Po skyrybų su žmona jį apėmė depresija, pirkdavau jam gydytojo išrašytus vaistus. Išgerdavo alkoholio, bet išgėręs nebūdavo agresyvus. O paskui užsikodavo”, – teisme pasakojo sugyventinė.
„Neigiu visas išvadas, nužudant nedalyvavau, nežinau, kas tai padarė. Prašau mane išteisinti”, – gavęs paskutinį žodį kalbėjo V. Moisejevas.
Įžvelgia kerštą
„Užmušti žmogų – ne mano stichija. Pakliuvau į kažkieno spąstus. V.Moisejevas meluoja nuo pirmojo posėdžio, iš kažkur sužinojo, kad aš anksčiau gydžiausi psichikos ligas, ir nori visą kaltę suversti man, – aiškino V. Sosulinas. – Kad taip pasielgtum, reikia jausti baisią neapykantą žmogui, o aš jos nejaučiau.
Su N. Travinu planavome pradėti bendrą verslą. V. Moisejevas atkeršijo N. Travinui, dabar keršija man.”
V. Sosulinas prašė jį išteisinti. Jam esą ir taip gėda prieš giminę ir kitus žmones – jau beveik 2 metus sėdi už grotų nekaltas.
Teismas nuosprendį šioje byloje skelbs birželio pradžioje.