Už sunkų pusamžio paciento sveikatos sutrikdymą Šiaulių apygardos teisme dvejiems metams nelaisvės nuteisti sanitarai už grotų buvo pasiųsti, kai jų skundus atmetė Apeliacinis teismas.
Į nebylią protesto akciją prie policijos komisariato susirinkę sanitarų kolegos ir draugai tvirtino tikį šių žmonių nekaltumu ir piktinosi, kad teisėsaugininkams nerūpi nei tiesa, nei žmonių likimai.
Pacientas paspruko iš ligoninės
Kuršėnuose (Šiaulių r.) gyvenantis 50 metų Romualdas Š. į medikus po savaitę trukusių daugiadienių išgertuvių kreipėsi 2008-ųjų birželio 30-ąją.
Į Šiaulių priklausomybės centrą išsipagirioti savarankiškai niekaip neįstengiantį kuršėniškį atvežė jo brolis.
Iš ten Romualdas Š. buvo pasiųstas į Šiaulių psichiatrijos ligoninę.
Priimamajame pacientą apžiūrėjusi medikė jam davė tabletę ir iškvietusi greitąją pagalbą pasiuntė į Šiaulių ligoninę.
Ligoninės pižama perrengtas Romualdas Š. buvo paguldytas į Nefrologijos-toksikologijos skyriaus palatą, medikai jam padarė lašelinę.
Dvi naktis palatoje praleidęs Romualdas Š. ankstų liepos antrosios rytą iš ligoninės paspruko. Vyriškis tvirtino, kad lauk išėjo atsirakinęs iš vidaus užrakintas duris.
Agresyvų vyrą teko pririšti prie lovos
Basą, ligoninės pižama vilkintį ir Kuršėnų link pėdinantį vyriškį pastebėjo Šiaulių pakraštyje patruliavęs policijos ekipažas. Pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Ši iš ligoninės pasprukusį pacientą nuvežė į Šiaulių psichiatrijos ligoninę.
Psichiatrijos ligoninėje alkoholinės psichozės ištiktas Romualdas Š. ėmė elgtis agresyviai, susigrūmė su jį nuraminti pamėginusiu sanitaru.
Sanitarai agresyvų pacientą sutramdė ir pririšo prie lovos.
Liepos 2 dieną 6 val. 40 min. į Šiaulių psichiatrijos ligoninę paguldytas Romualdas Š. čia praleido visą dieną, o liepos 3-iąją 3 val. nakties vėl buvo išvežtas į Šiaulių ligoninę ir skubiai operuotas.
Vyriškiui buvo nustatyti sunkūs sužalojimai: kepenų daugybiniai žvaigždės formos plyšimai, kepenų raiščių plyšimai, blužnies bei tulžies nuplėšimas.
Nesutiko tikrintis melo detektoriumi
Pasveikęs kuršėniškis ėmė tvirtinti, kad jį pririštą prie lovos psichiatrijos ligoninės palatoje sumušė trys sanitarai.
Smurtu apkaltinti sanitarai savo kaltę neigė ir tvirtino Romualdo Š. nemušę. Dienos metu dirbę sanitarai sakė, kad smurtą prieš pacientą būtų pastebėję kiti skyriuje buvę medikai bei dar du toje pačioje palatoje gulėję alkoholinės psichozės ištikti pacientai.
Sanitarai sakė girdėję kalbų, kad Romualdas Š. iš trečiajame pastato aukšte esančios Nefrologijos-toksikologijos skyriaus palatos paspruko ne išėjęs pro duris, bet iššokęs pro langą - nukritęs ant žemės jis galėjo patirti rimtų traumų.
Ikiteisminį tyrimą atlikęs Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Marius Fokas portalui lrytas.lt sakė, kad tiriant bylą buvo patikrintos visos galimos versijos.
„Tikrinome, ar iš ligoninės pasprukusio vyriškio negalėjo sužaloti jį sustabdę policininkai bei į psichiatrijos ligoninę nuvežę greitosios pagalbos medikai. Šie įtarimai nepasitvirtino.
Šiaulių miesto pakraštyje sučiuptą pacientą apžiūrėję greitosios pagalbos medikai jokių sužalojimų neaptiko. Vyriškio pižama buvo švari. Į psichiatrijos ligoninę Romualdas Š. buvo atvežtas sveikas, o jau kitą dieną atidūrė ant operacinio stalo dėl sunkių sužalojimų.
Ekspertai nustatė, kad sužalojimai šiam vyriškiui buvo padaryti tiesioginiais smūgiais, jie nebūdingi griuviminei traumai.
Per ikiteisminį tyrimą kaltę neigusiems įtariamiesiems buvo pasiūlyta pasitikrinti melo detektoriumi, tačiau jie tai padaryti atsisakė“, - portalui lrytas.lt tvirtino M. Fokas.
Sulaukė kolegų palaikymo
Nors visi trys sunkiu sveikatos sutrikdymu apkaltinti sanitarai savo kaltę neigė, bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Pernai rugsėjo 27-ąją Šiaulių apygardos teismas A. Kalniką, R. Vainauską ir T. Pelecką nuteisė kalėti dvejus metus.
Šį nuosprendį visi trys nuteistieji apskundė Apeliaciniam teismui. Šiam teismui buvo pateikta ir nepriklausomo eksperto – 46 metų teismo medicinos specialisto darbo stažą turinčio Antano Algirdo Garmaus atliktos ekspertizės išvada, kad tokie sužalojimai, kurie buvo diagnozuoti Romualdui Š., negalėjo būti padaryti smūgiuojant nei rankomis, nei kojomis.
Tačiau Lietuvos Apeliacinis teismas išnagrinėjęs nuteistųjų skundus nusprendė juos atmesti. Kadangi balandžio 27-ąją nutartį priėmęs Apeliacinis teismas paliko galioti Šiaulių apygardos teisme priimtą nuosprendį, dvejiems metams laisvės atėmimo nuteistiems sanitarams beliko ruoštis kelionei į kalėjimą.
Antradienį ryte į Šiaulių policijos komisariatą sulaikymui atvykusius A. Kalniką, R. Vainauską bei T. Pelecką pasitiko juos palaikyti čia susirinkę kolegos ir draugai.
Kolegų palaikymo akcijoje dalyvavęs Šiaulių psichiatrijos ligoninės direktorius Eugenijus Mikaliūnas sakė neabejojąs, kad visi trys sanitarai į kalėjimą yra siunčiami nekaltai.
Direktorius gyrė pavaldinius
„Jokių kaltės įrodymų, išskyrus sergančio žmogaus, buvusio nesąmoningos būklės, duotus parodymus, nėra. Todėl niekas netiki, kad taip galėjo būti.
Tas pacientas į mūsų ligoninę pateko sutrikusios sąmonės, pats puolė sanitarus, todėl buvo pririštas prie lovos. Atsipeikėjęs po sąmonės sutrikimo jis tris sanitarus apkaltino sumušimu.
Neaišku, kada ir kaip jis buvo sužalotas. Sunku įsivaizduoti, kad mūsų ligoninės lovoje galėjo būti mušamas žmogus. Skyrius yra atviras lankytojams, dieną čia pilna žmonių.
Visi trys smurtu apkaltinti sanitarai yra geri darbuotojai, du iš jų turi aukštąjį išsilavinimą. Kolegos nėra pastebėję, kad kuris nors iš jų būtų linkęs į agresiją. Vienas iš nuteistųjų yra Krašto apsaugos savanoris, gerai užsirekomendavęs ir armijoje.
Manau, kad abu teismai paprasčiausiai perrašė prokuroro surašytą kaltinamąją išvadą“, - tvirtino E. Mikaliūnas.
Šiaulių psichiatrijos ligoninės direktorius sakė nesuprantąs, kaip įmanoma smogiant kumščiu nuo kepenų, kurios slepiasi po šonkauliais, nuplėšti tulžį. Medikui pasirodė nesuprantama, kaip tai įmanoma padaryti ne tik nesulaužant šonkaulių, bet ir nepaliekant jokių mėlynių.
Teismas vadovavosi „vidiniu įsitikinimu“
„Teismai yra ne tik akli ir kurti. Teismas ir teisingumas yra visai skirtingos sąvokos“, - nevyniodamas žodžių į vatą portalui lrytas.lt tvirtino keliauti už grotų susiruošęs R. Vainauskas.
„Galiu oficialiai pareikšti, kad tyrėjai per tyrimą klastojo oficialius dokumentus. Apeliacinio teismo protokolas taip pat neatitinka faktinės posėdžio eigos. Pasirodo, teisėjai turi teisę interpretuoti teismo medicinos eksperto išvadas.
Aš manau, kad priimdami sprendimus teisėjai pirmiausia turi vadovautis ekspertų išvadomis. Šiuo atveju - priimdami sprendimą teisėjai vadovavosi kažkokiu „vidiniu įsitikinimu“. O vidinis įsitikinimas yra toks – jei yra psichiatrijos ligoninė, tai joje būtinai yra mušama. Tokie stereotipai yra likę nuo sovietinių laikų.
Buvusioje KGB būstinėje įsikūręs Apeliacinis teismas tikriausiai tebedirba KGB metodais. Kito paaiškinimo neturiu. Dabar teks kalėti už tai, ko nepadariau“, - sakė dvylika metų sanitaru dirbantis R. Vainauskas.
Kas apsaugos medikus nuo pacientų?
Klaipėdos universiteto magistrantūroje mediciną studijuojantis R. Vainauskas sakė, kad pastaruoju metu visuomenėje įsivyrauja praktika vis dažniau kaltinti gydytojus bei kitus ligoninių darbuotojus aplaidžiai atliktais darbais, nepakankamu dėmesiu pacientui, nekompetentingumu ar įgaliojimų viršijimu.
„Tik tokį darbą dirbantis ar dirbęs žmogus gali suprasti, kiek kompetencijos, visapusiškų žinių bei pasiaukojimo reikalauja medicinos darbuotojo darbas.
Tačiau dažnai tenka gelbėti ne tik pacientus, bet ir darbuotojus nuo pacientų. Tai ypač dažnai pasitaiko psichiatrijos ligoninėse. Užsienyje tokiose įstaigose kiekvienas darbuotojas savigynai turi specialių priemonių, skyriuje budi policijos pareigūnas.
O čia nėra numatyta, kaip apsiginti ne tik nuo fizinio pacientų smurto, bet net ir nuo jų išgalvotų kaltinimų. Gaila, kad tik po šio incidento Šiaulių psichiatrijos ligoninėje buvo sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, kurios jau padėjo išsiaiškinti kitus bandymus apkaltinti darbuotojus jėgos naudojimu.
Absurdiška ir tai, kad į psichiatrijos ligonines atvežami pacientai, būdami akivaizdžiai gydytini, dar turi pasirašyti, kad sutinka būti gydomi. Nors teisiškai ant jokių dokumentų psichiškai sutrikusio žmogaus parašas niekur negalioja“, - sakė R. Vainauskas.
Parašė kasacinius skundus
„Šios bylos tyrimas vyko viena linkme. Pareigūnams buvo svarbu ne išsiaiškinti, kas įvyko, o įrodyti mūsų kaltę. Nukentėjusysis manęs neatpažino kaip skriaudiko nei gyvai, nei iš nuotraukos.
Po to per teismo posėdį jis ėmė painiotis savo parodymuose, ėmė juos kaitalioti, nurodinėti kitas aplinkybes, o teismas sėkmingai tuo rėmėsi.
Pirmos instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o Apeliacinis teismas mūsų prašymų net nenagrinėjo – jis tik perrašė Šiaulių apygardos teismo nuosprendį“, - karčių žodžių tyrėjams ir teisėjams negailėjo ir šešerius metus Šiaulių psichiatrijos ligoninėje sanitaru dirbantis A. Kalnikas.
Trečias nuteistasis, septynerius metus psichiatrijos ligoninėje slaugytojo padėjėju dirbantis T. Peleckas taip pat tvirtino, kad už grotų yra grūdamas nekaltai: „Dirbau savo darbą, o dabar turėsiu kalėti.“
Visi trys už grotų pasiųsti sanitarai sakė besivilią, kad šią jiems laisvę kainavusią klaidą pastebės ir ištaisys Aukščiausiasis Teismas, kuriam jie išsiuntė kasacinius skundus.